Nanumea
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Koordinatės: 05°41′ p. pl. 176°12′ r. ilg. / 5.683°š. pl. 176.200°r. ilg.
Nanumea – atolas Ramiajame vandenyne, pačiuose Tuvalu šiaurės vakaruose. Yra į pietus nuo Gilberto salų. Išlinkęs į rytus, 12 km ilgio ir iki 2,5 km pločio. Sausuma užima 3,9 km². Atolą sudaro 5 koralinės salelės: Nanumea, Lakena, Lefogaki, Teatua a Taepoa, Temotufoliki. Šiaurinėje dalyje esančioje Nanumea saloje gyvena visi atolo gyventojai (664 – 2002 m.). Lakenos saloje yra pulaka – pelkė, kurioje auginami valgomieji strėleniai.
Nanumea vartojama tuvaliečių kalbos tarmė artima tokelau ir samojiečių kalboms.
Pasak vietinio mito, salą pasiekęs keliautojas Tefolaha iš Tongos ar Samoa. Jis Nanumea atole radęs dvi moteris, pilančias smėlį – Pai ir Vau. Pirmasis salas pasiekęs europietis (1781 m.) buvo Ispanijos keliautojas Francisco Antonio Mourelle. Jis salą pavadino San Augustino vardu. XIX a. čia apsistodavo britų pirkliai. II pasaulinio karo metais Nanumea saloje amerikiečiai pastatė oro uostą, todėl gyventojai buvo iškeldinti į Lakeną. Po karo oro uostas demontuotas, gyventojai grįžo į salą.
Salos pakrantė
Kanojos statyba
Kaimelio gatvė
Nanumea aerodromas 1943 m.
