Namalvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šventiškai papuoštas Namalvaro mūrtis

Namalvaras (tamil. நம்மாழ்வார்  = Nammāḻwār) – vienas iš dvylikos pietų Indijoje gerbiamų šventųjų poetų alvarų, gyvenęs kažkur VIII a. Gimė šudrų šeimoje, bet nepaisant žemos socialinės padėties labai išgarsėjo savo eilėmis, kurios plačiai paplito tarp tamilų.

Namalvaro eilės buvo surinktos į Tiruvāymoḻi rinkinį ir maždaug nuo X a. pradėtos rečituoti per apeigas šventyklose. Ritualinei paskirčiai naudojamos ir jo eilės iš rinkinio Nālāyira-divya-prabandham („Keturių tūkstančių giesmių rinkinys“). Eilėse išreiškiamas didelis atsidavimas viešpačiui Višnui. Eilės sukurtos šnekamąja tamilų kalba, todėl papilto tarp įvairių socialinių klasių, tačiau tik tarp mokėjusių tamiliškai (priešingai, nei sanskritu kūrę poetai, išgarsėję visoje Indijoje). Namalvaro poezija yra vienas ankstyviausių bhaktės poezijos pavyzdžių. Dalis jo eilių teberečituojamos ir iki šių dienų.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nammāḻwār.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 145