Naginata

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naginata

Naginata (jap. なぎなた, 長刀 ar 薙刀) – ilgakotis japoniškas ginklas, panašus į europinį gleivą ar kinų guandao.

Naginatos konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geležtė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naginatą sudaro 30–60 cm ilgio kalavijo tipo geležtė, kuri įkote tvirtinama ilgame kote. Paprastai tarp geležtės ir koto turi cubą kaip ir katana. Geležtė paprastai išlenkta, kartais ji stipriai išlenkta, turi ašmenis išlenktame krašte kaip ir katana. Geležtės buvo kalamos panašiai kaip ir katanų geležtės. Kartais naginatoms gaminti naudodavo katanų geležtes.

Į naginatą panašių paprasto bilo ar fošaro geležtės turėjo ašmenis įlenktame krašte, panašaus gleivo geležtė tvirtinama mova.

Kotas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naginatos kotas būna lygus kario ūgiui (nuo 1,5 iki 2,1 m ilgio). Naginatos kotas būna ovalaus skerspjūvio, kad būtų lengviau išlaikyti ašmenų orientaciją.

Antrasis naginatos galas turėdavo metalinį apkaustą (ishizuki), kuris dažnai turėjo spyglį. Apkaustas veikė kaip balansą gerinantis priešsvoris bei papildoma kaunamoji dalis (kaip ietigalis).

Treniruočių naginatos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuolaikinio naginatadžiutsu naginatos būna dvejopos:

  • Kihon yo – išdrožtos iš vientiso japoniško baltojo ąžuolo medienos gabalo, naudojamos katoms. Jos būna gana lengvos, gali neturėti cubos.
  • Shiai yo – jų kotas irgi ąžuolinis, o geležtė daroma iš bambuko ir yra pakeičiama, kadangi nuo stipraus smūgio kartais lūžta. Šio tipo katanas naudoja treniruočių dvikovoms, kadangi pataikymas bambukine geležte mažiau pavojingas negu metaline ar kietmedžio.

Naginata ir kovų menai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šių dienų Japonijoje naginata asocijuojasi su moterų kovų menais, nes moterys Japonijoje treniruojasi su naginatomis dažniau nei vyrai, tuo tarpu Europoje ir Australijoje naginatas naudoja beveik vien vyrai.

Japoniškas kovos su naginata menas vadinasi naginatadžiutsu (naginatajutsu).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Samurajus su naginata.

Spėjama, kad naginata kilusi iš kinų guandao. Žinoma, kad naginatas Japonijoje naudojo vienuoliai kariai apie 750 m. 936 m. mūšių piešiniuose matyti, kad naginatas naudojo mūšiuose. Apie 1086 m. laikė, kad naginata yra labai efektyvus karių ginklas.

Apie 1180 m. naginata buvo labai efektyvus ginklas, kadangi tuo metu labai paplito raitelių mūšiai, o naginata buvo labai efektyvus ginklas prieš raitelius. Po 1600 m. naginata tapo samurajų klasės moterų socialinės padėties simboliu. Naginata būdavo samurajų dukrų kraičio dalimi. Buvo tikimasi, kad moterys, esant reikalui, turi sugebėti naginatomis apginti namus. Naginatas laikė labai tinkamas moterims, kadangi dėl ilgo koto jos gali laikyti vyrus priešininkus toliau, kur jų didesnis ūgis, masė nesuteikia tokio didelio pranašumo.

XVII a. ėmė populiarėti šaunamieji ginklai, todėl naginatas mūšio lauke ėmė naudoti vis rečiau. Paskutinį kartą naginatas mūšio lauke naudojo 1868 ir 1876 m., abiejuose mūšiuose naginatas naudojo moterys.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]