Muhamedas al Bucharis
Muhamedas al Bucharis | |
---|---|
Muhamedo al Buchario vardo kaligrafija | |
Gimė | 810 m. liepos 19 d. Buchara, Transoksiana |
Mirė | 875 m. rugpjūčio 31 d. (65 metai) Chartankas |
Palaidotas (-a) | Samarkandas |
Religija | islamas |
Veikla | hadisų rinkėjas |
Muhamedas al Bucharis (arab. محمد بن اسماعيل البخاري = Muḥammad ibn Ismā‘īl al-Bukhārī, 810–875 m.) – IX a. musulmonų hadisų žinovas, rinkėjas. Autoritetingiausio hadisų rinkinio (sunos) tarp sunitų sudarytojas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Abu Abdula Muhamedas ibn Izmailas, pramintas „Buchariečiu“ (al-Bukhari), gimė 810 m. liepos 19 d. Bucharoje, tuometinėje Transoksianoje (dabar Uzbekistanas). Jis nebuvo kilęs iš arabų. Būdamas 16 metų amžiaus jis atliko hadžą į Meką. Nuo vaikystės domėjosi hadisais (Mahometo darbų, minčių pasakojimais). Jis keliavo po Hidžazą, Egiptą, Siriją, Iraką, Persiją juos rinkdamas. Pasakojama, kad jis užrašė 600 tūkst. hadisų, iš kurių išrinko apie 7275, kuriuos laikė patikimiausiais ir įtraukė į rinkinį pavadinimu „Išsamus rinkinys patikimai perduotų hadisų, išrinktų iš Dievo pasiuntinio darbų, poelgių ir kovų“. Paprastai šis rinkinys vadinamas trumpiau: Al Džami al Sahih („Tikrųjų rinkinys“) ir Sahih al Buchari („Buchario tikrieji“). Rinkinys suskirstytas skyriais pagal temas ir daug hadisų juose pasikartoja, tad skirtingų užrašytų hadisų jame yra apie 4000. Šio rinkinio hadisai labiausiai taikyti islamo teisės nuostatoms. Kai kuriuos jų galima siauriau išskirti kaip teologinius ir iš religijos istorijos. Tarp sunitų šis rinkinys vertinamas autoritetingiausiu teisės šaltiniu po Korano.
Tarp kitų Al Buchario veikalų paminėtina „Didžioji istorija“, kuri yra hadisų perdavėjų biografijų žinynas. Minima, kad Muhamedas al Bucharis buvo įsivėlęs į religinį ginčą Nišapūre ir grįžo į Bucharą. Tačiau joje atsisakė tapti vietos valdytojo ir jo vaikų mokytoju ir išsikėlė į mažą Chartanko kaimelį prie Samarkando, kur mirė 875 m. rugpjūčio 31 d. Palaidotas Samarkande. Kai kurių amžininkų jis buvo kaltintas pareiškimu, kad kieno nors iš atminties pacituotas Koranas tampa sukurtu ir nėra amžinas. Ši mintis laikyta eretiška. Vėliau pasirodžiusiose biografijose tvirtinta, kad Al Bucharis neigė tai pasakęs. Tarp jo mokinių buvo Muslimas ibn al Hadžadžas, antro pagal autoritetingumą hadisų rinkinio sudarytojas. Samarkande virš jo kapo pastatytas memorialas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Enciklopedija Britannica
- Josef W. Meri. Medieval Islamic Civilization, 2005, p. 122