Mormono knyga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mormono Knyga lietuvių kalba

Mormono knyga – (angl. The Book of Mormon) – 1827 metais Džozefas Smitas (Joseph Smith) išvertė senovės metraščių rinkinį, ilgą laiką buvusį paslėptą Kumoros kalvoje. Mormono knygą Lietuvoje galima gauti nemokamai Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios susirinkimu namuose.

Orginali Mormono knyga yra išversta į anglų kalbą (vėliau išversta į 92 kitas kalbas, taip pat ir į lietuvių).

Turinys[taisyti | redaguoti kodą]

Mormono Knyga susideda iš šių dalių, vadinamų knygomis:

  • Pirmoji Nefio knyga
  • Antroji Nefio knyga
  • Jokūbo knyga: Jis yra Nefio brolis
  • Enoso knyga
  • Jaromo knyga
  • Omnio knyga
  • Mormono žodžiai
  • Mozijo knyga
  • Almos knyga
  • Helamano knyga
  • Trečiasis Nefis
  • Ketvirtasis Nefis
  • Mormono knyga
  • Etero knyga
  • Moronio knyga

Religinė vertė[taisyti | redaguoti kodą]

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai (pastarųjų dienų šventieji, arba mormonai) Mormono Knygą laiko Šventuoju Raštu, vienu iš keturių bažnyčios standartinų raštų knygų: Biblijos, Mormono Knygos, Doktrinos ir Sandorų ir Brangiojo perlo. Jos turinys vertinamas dėl joje užrašytų pranašysčių apie pastarasias dienas, žmogaus likimą po mirties, Biblijos mokymus apie Evangelijos principus patvirtinančius senovės pranašų ir Kristaus pasekėjų pamokslus. Kartu su Biblija mormonai šią knygą naudoja kasdienėse Raštų studijose ir pamokslose.

Santrauka[taisyti | redaguoti kodą]

Mormono Knyga, tai senovės Amerikos civilizacijų metraštis. Pasak šio metraščio, viena šių civilizacijų kilo iš žmogaus, vardu Lehis, apie 600 m. prieš Kristaus gim. su šeima palikusio Jeruzalę. Jie keliavo link jūros, pastatė laivą ir vandeniu pasiekė Ameriką.

Grupei pasiekus Naująjį pasaulį, dėl augančios nesantaikos šeimų grupės susiskaldė į klanus, ilagainiui peraugusius į dvi tarpusavyje kovojusias tautas. Raštai apima maždaug 1000 metų trukusius konfliktus, privedusius prie vienos iš šių tautų žlugimo.

Šioje istorijoje aprašomi liudijimai ir pranašystės apie Jėzų Kristų kaip pasaulio Atpirkėją ir prisikėlusio Jėzaus apsilankymas pas Naujojo pasaulio žmones.

Mormono Knygoje aprašoma, kaip savo tarnavimo senovės Amerikos gyventojams metu Jis įkūrė savo Bažnyčią lygiai taip pat kaip ir Senajame pasaulyje.

Metraštis liudija, kad po Kristaus apsilankymo žmonės taikiai ir vieningai gyveno beveik 200 metų.

Laikui bėgant, daugelis atitolo nuo Kristaus mokymų. Tarp jų įsiviešpatavo nedorybė, o prasidėjęs naikinantis karas galutinai pražudė visą tautą.

Mormono Knygoje pasakojama apie tai, kaip kruopščiai tie įvykiai buvo užrašyti metalo plokštelėse. Pareiga prižiūrėti ir pildyti šį metraštį prasidėjo nuo pirmųjų Jeruzalę palikusių žmonių ir buvo perduodama iš kartos į kartą.

Vienas iš paskutinių raštininkų senovės Amerikos pranašas, vardu Mormonas, sutrumpino šimtmečius apimančius Raštus ir glausčiau juos perrašė ant auksinių plokštelių.

Mormonas šį sutrumpintą metraštį perdavė savo sūnui Moroniui, paskutiniam žinomam žuvusios tautos atstovui, kuris, artėjant gyvenimo pabaigai, plokšteles užkasė kalvos papėdėje, vietovėje, kuri dabar yra žinoma kaip Niujorko valstija.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]