Mon de Marsanas

Mon de Marsanas pranc. Mont-de-Marsan

Mon de Marsanas ties Midūzo upės pradžia

Mon de Marsanas 43°53′0″ š. pl. 0°30′0″ v. ilg. / 43.88333°š. pl. 0.50000°r. ilg. / 43.88333; 0.50000 (Mon de Marsanas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Prancūzija
Regionas	Naujoji Akvitanija
Departamentas	Landai

Gyventojų (2021^[1])	30 674
Plotas	36,9 km²
Tankumas (2021^[1])	831 žm./km²
Altitudė	63 m

Vikiteka	Mon de Marsanas

Mon de Marsanas (pranc. Mont-de-Marsan) – miestas pietvakarių Prancūzijoje, į pietus nuo Bordo, prie Midu ir Dūzo upių santakos į Midūzą; Landų departamento administracinis centras. Yra oro uostas, ateina Bordo–San Sebastiano geležinkelio atšaka, netoliese nutiestas Bordo–Po plentas. Medienos apdirbimo, maisto pramonė. Turizmas.^[2]

Veikia pedagoginis institutas, Po–Adūro universiteto padalinys, aukštoji miškininkystės mokykla, gamtos istorijos ir meno muziejai. Mon de Marsane yra hipodromas, bulių arena. Netoliese veikia karinė oro bazė.^[2]

Išlikusi XII a. tvirtovė, XIII a. romaninis donžonas, neoklasicistinės XIX a. Šv. Marijos Magdalietės, Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios, žandarmerija, prefektūra, Vignotte rotonda, rotušė ir kiti pastatai.^[2] Į šiaurę nuo miesto prasideda Gaskonės Landų regioninis parkas (saugomas Landų miškas).^[3]

Istorija

Mon de Marsaną 1141 m. kaip savo rezidenciją įkūrė Marsano vikontas Petras.^[3] 1154–1441 m. priklausė Anglijai. Vėliau plėtojosi kaip javų ir Armanjako vyno prekybos centras, upių laivybos uostas. XVI a. pab. nukentėjo nuo religinių karų, po to atiteko Prancūzijos karaliaus žinion. Per Prancūzijos revoliuciją miestas kurį laiką vadintas Mon Maratu. Nuo 1790 m. – departamento centras.^[2]

Per II pasaulinį karą per miesto centrą ėjo Vokietijos okupuotos ir Viši režimo valdomos Prancūzijos demarkacinė linija.^[2]