Pereiti prie turinio

Minčios pilkapynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Minčios pilkapynas – trys pilkapynai Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, 0,3–2,3 km nuo Minčios kaimo, Aukštaitijos nacionalinis parkas.

Minčios I pilkapynas yra apie 2 km į vakarus nuo kaimo, 0,15 km į pietvakarius nuo Daglėjaus ežero pietinio kranto. Yra 26 pilkapiai. Jų sampilai 15–20 m skersmens ir iki 1,5 m aukščio. Sampilų pagrindus juosia iki 0,6 m gylio grioviai. Dalis pilkapių apardyta. 1975 m. tyrė Lietuvos istorijos etnografijos muziejus (vadovė Eugenija Butėnienė), 2000 m. – Kultūros vertybių apsaugos departamentas (vadovas Povilas Tebeliškis). Kapų ir radinių nerasta. Pilkapiai priskiriami IX a. – XII a.

Minčios II pilkapynas yra apie 2,3 km į pietvakarius nuo kaimo, 0,7 km į šiaurės vakarus nuo Žiežulnio ežero šiaurinio kranto, 0,3 km į šiaurės rytus nuo Minčios I pilkapyno. Yra 72 pilkapiai. Jų sampilai 5–14 m skersmens, 0,5–1,7 m aukščio, juosiami griovių arba duobių. Dalis pilkapių apardyta – iškastos duobės. Pilkapiai priskiriami IX a. – XII a.

Minčios III pilkapynas yra apie 1,8 km į vakarus nuo kaimo, apie 0,35 km į pietryčius nuo Daglėjaus ežero pietryčių kranto. Yra 29 pilkapiai. Jų sampilai 7–14 m skersmens, 0,4–2,5 m aukščio, dalį sampilų juosia duobės, grioviai. Apardyti, 1985 m. tyrė Lietuvos istorijos etnografijos muziejus (vadovė Bronė Tautavičienė). Ištirti 5 pilkapiai, viename rasta sudegusių kaulų liekanų. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1]

  1. Minčios pilkapynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 155 psl.