Mintaujos paliaubos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mintaujos paliaubos
Priklauso: ATR-Švedijos karas (1600-1629)
Data 1622 m. rugpjūčio 10 d.
Vieta prie Mintaujos
Rezultatas Paliaubos iki 1623 m. gegužės 1 d.
Kariaujančios pusės
Coat of arms of Sweden.svg Švedija Herb Rzeczypospolitej Obojga Narodow.svg ATR
Vadovai ir kariniai vadai
maršalas Jokūbas de la Gardie Lietuvos lauko etmonas Kristupas Radvila Jaunasis

Mintaujos paliaubosLietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir Švedijos 16221623 m. paliaubos per 16001629 m. Lietuvos ir Lenkijos karą su Švedija. Jas 1622 m. rugpjūčio 10 d. prie Mintaujos pasirašė Švedijos karaliaus Gustavo II Adolfo įgaliotas maršalas Jakobas de la Gardie ir Lietuvos lauko etmonas Kristupas Radvila.

Švedija, siekdama įsitvirtinti visoje Abiejų Tautų Respublikai priklausančioje Livonijoje, XVII a. antrame dešimtmetyje atnaujino karinius veiksmus, nutraukė su Lietuvos ir Lenkijos derybas dėl paliaubų (jos baigėsi 1621 m. birželio 28 m.). 1621 m. rugpjūčio 21 d. Gustavas II Adolfas su 158 laivais ir apie 14 000 karių iš Švedijos atplaukęs prie Rygos ją apgulė. Rugsėjo 25 d. Rygos įgula (Lietuvos ir Lenkijos daliniai) pasidavė. Livonijos apsaugai ir gynybai vadovavo LDK lauko etmonas Kristupas Radvila Jaunesnysis. Tuo metu Livonijos pilių įgulose ir lauko kariuomenėje tebuvo apie 2200 karių. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės svarbiausios jėgos, kurioms vadovavo Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, buvo sutelktos karui su Turkija.

Spalio 15 d. Gustavui II Adolfui pasidavė Mintaujos įgula. K. Radvila pasitraukė į Bauskę, bet 1622 m. liepos 5 d. jis apgulė Mintaują ir privertė švedų įgulą kapituliuoti. iš Švedijos su sustiprinta kariuomene grįžęs Gustavas II Adolfas atvyko prie Mintaujos, čia jam kelią pastojo K. Radvila. Po susirėmimo m. liepos 17 d. prasidėjo derybos dėl paliaubų. K. Radvila pareikalavo grąžinti Rygą ir nenorėjo tituluoti Gustavo II Adolfo Švedijos karaliumi. Derybos nutrūko, liepos 26 d. buvo atnaujintos, bet nerezultatyvios. Rygos miestiečiams tarpininkaujant K. Radvila ir J. De la Gardie rugpjūčio 10 d. pasirašė Mintaujos paliaubas iki 1623 m. gegužės 1 d.

Sutarta pasikeisti karo belaisviais, dėl laisvosios prekybos ir kitko, toliau derėtis rudenį, kai susitiks šalių delegacijos. Mintaujos paliaubos pasirašytos be valdovo Zigmanto Vazos ir Lenkijos sutikimo. Istoriografijoje vertinamos kaip savarankiškas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės tarptautinio politikos žingsnis.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Antanas TylaMintaujos paliaubos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 189 psl.