Minbaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Sultono Hasano mečetės Kaire (XIV a.) kibla. Niša centre − mihrabas, dešiniau jos − minbaras

Minbarassakykla musulmonų šventyklose − mečetėse. Pagamintas iš medžio, akmens arba iš abiejų medžiagų. Tai buvo didžiausias, o kartais ir vienintelis, baldas mečetėje. Didelėse ir šiuolaikinėse mečetėse minbaras yra architektūrinė struktūra, pritaikyta pagal mečetės mastelį.

Minbaras kildinamas iš teisėjo kėdės senovės arabų kultūroje. Pirmasis minbaras datuojamas apie 628−631 m. ir jį užsakė Mahometas mečetei Medinoje. Tai buvo medinė kėdė su dviem laipteliais, iš kurios Mahometas sakė pamokslus tikintiesiems. Pirmieji arabų kalifai priimdavo pagarbą sėdėdami šiame krėsle. Umajadų kalifas Muavija I 670 m. šiam minbarui pastatė 6 pakopų platformą. Umajadų laikotarpio metu valdovai ir jų vietininkai iš minbarų skelbdavo svarbius pranešimus ir sakydavo penktadienio pamokslą tikintiesiems. Minbarai buvo pastatyti beveik visose mečetėse, labai retai daugiau nei po vieną vienetą. Minbaras beveik visada statomas prie kiblos sienos, mihrabo dešinėje. Minbarai taip pat buvo statomi kai kurių medresių susirinkimų salėse ar piligrimų susirinkimo vietose, pavyzdžiui, apie Meką. Labiausiai paplitusi minbaro forma yra trikampės formos statinys su platforma viršuje, į kurią veda siauri laipteliai. Tiek laipteliai, tiek platforma būna su ranktūriais. Ankstyvaisiais islamo religijos plitimo metais minbarai buvo kilnojami, o kai kurie su ratukais. Kai nebūdavo sakomi pamokslai šie minbarai buvo perkeliami iš mečetės į sandėlį. Tokios formos minbarai dar naudojami Magribe ir Rytų Afrikoje. Paprastai šiuolaikiniai minbarai yra stacionarūs. Ankstyviausias išlikęs minbaras yra Kairuano didžiojoje mečetėje (apie IX a. vidurys) Tunise. Minbarai buvo dekoruojami medžio drožybos kūriniais, kartais dramblio kaulu, inkrustuojami pusbrangiais akmenimis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  • Jonathan M. Bloom, Sheila S. Blair. The Grove Encyclopedia of Islamic Art and Architecture. Oxford University Press Inc., 2009, p. 534−535
  • Doğan Kuban. The Mosque and Its Early Development. BRILL, 1974, p. 4−5