Miesto knyga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ciūrichas: Miesto knyga 1292-1371 m., 1336 m. birželio 7 d. įrašas

Miesto knyga (vok. Stadtbuch; lot. liber civitatis, sen. vok. Statpuech) - miesto dokumentas, kuriame būdavo užrašomi miesto administracijos teisiškai privalomi aktai, savotiškas registras. Svarba išaugo su didėjančiu Viduramžių miestų savarankiškumu (XII a.) miesto valdovo atžvilgiu.

Seniausios knygos - 1130 m. Kelno miesto knyga, Schreinsbücher (Grundbuch). Ypač plito Šiaurės Vokietijoje XIII a. (Kylis 1242, Rostokas apie 1254, Vismaras 1272 m.). Knygas vedė miesto raštininkas Miesto tarybos pavedimu. Didesnių miestų kanceliarijose vyriausias miesto raštininkas (pronotarius) grynai protokolinę veiklą deleguodavo savo pirmiesiems padėjėjams, miesto raštininkams (notarius). Raštininkai iš pradžių įrašus žymėdavosi vaško lentelėse ar popieriuje, o vėliau perkeldavo į miesto knygas.

Miesto knyga įgavo viešąjį patikimumą, iki XIV a. įgijo procesinę įrodomąją galią.

Įrašai iš pradžių būdavo lotynų kalba, nuo XIV a. II pusės - vis labiau tautine kalba.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]