Miško apsauga
Miškų apsauga – miško ir jo išteklių saugojimas nuo neteisėtų veiksmų (savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško išteklių grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, naminių gyvulių daromos žalos), taip pat nuo žvėrių daromos žalos, gaisrų, ligų, kenkėjų ir kitų stichinių nelaimių, miško dirvožemio ir medžių mechaninių pažeidimų. Miško apsauga yra neatskiriama nuo ūkinės veiklos miškuose. Viena aktualiausių miško apsaugos problemų yra miško apsauga nuo gaisrų.[1]
Miško apsauga nuo kenkėjų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje yra patvirtinta Valstybinė miškų sanitarinės apsaugos programa. Dažniausiai pasitaikę kenkėjai ir ligos: netikrasis eglinis skydamaris, žievėgraužis tipografas, pušinis straubliukas, šakninė pintainė.[2] Liemenų kenkėjų židinių prevencijai išdėstomi vabzdžiagaudžiai medžiai (dispenseriai). Miškuose pašalinami kenkėjų apnikti medžiai. Saugant želdinius, iškasamos duobelės, grioveliai pušiniam straubliukui gaudyti. Medelių apsaugai nuo žvėrių naudojami repelentai, aptveriami plotai tvora arba medeliai apsaugomi individualiomis apsaugomis. Šakninės pinties profilaktikai spygliuočių kelmai apdorojami karbamido skiediniu, sodinami šakninei pinčiai atsparūs želdiniai.[3]
Miško apsauga nuo gaisrų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje veikia Valstybinė miškų priešgaisrinės apsaugos programa. Panaudojant ES lėšas, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ buvo įdiegta automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, įrengti stebėjimo bokštai su vaizdo kameromis.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Miško apsauga Archyvuota kopija 2014-04-07 iš Wayback Machine projekto. (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija)
- ↑ Vilniaus miškų urėdijos informacija
- ↑ Miško apsauga Archyvuota kopija 2014-04-18 iš Wayback Machine projekto. (Statistika)