Miškinių miškas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Miškinių miškas arba Užtrakių miškas – miškas Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, abipus Vilniaus–Marcinkonių geležinkelio ir plento Trakai – Rūdiškės, 4 km į pietus nuo Trakų.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plotas 3090 ha, mišku apaugę 2850 ha. 60 % miškų yra valstybės reikšmės, priklauso Trakų miškų urėdijai. Paviršius banguotas. Miško augavietės – nederlingos ir vidutinio derlingumo, normalaus drėgnumo, vietomis laikinai įmirkusios. 99 % miškų yra ūkiniai, 1 % – apsauginiai.

medynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kultūrinės kilmės medynų 31 %. Pušynų yra 71 %, eglynų – 25 %, beržynų – 3 %, ąžuolynų, juodalksnynų ir baltalksnynų – 1 %. Jaunuolynai sudaro 28 %, pusamžiai medynai 36 %, bręstantys 19 %, brandūs 17 %. Medynų vidutinis amžius 57 m., bonitetas 11,0, skalsumas 0,79 m., tūris 245 m³/ha. Brandžių medynų vidutinis tūris 384 m³/ha. Yra brandžių pušų ir eglių medynų. Šiaurės vakarų dalyje įrengtos 3 miško poilsiavietės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19441950 m. veikė Didžiosios Kovos apygardos rinktinės ir Dainavos apygardos Lietuvos partizanai. Nedideli būriai ir pavieniai kovotojai šiuose miškuose išsilaikė iki 19491950 m.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas BrukasMiškinių miškas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 235 psl.