Mesjė 4

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mesjė 4 spiečius

Mesjė 4 (M4, NGC 6121) – kamuolinis spiečius, esantis Skorpiono žvaigždyne. Nuo Saulės nutolęs 5500 šviesmečių. Jo regimasis ryškis yra 5,9.[1]

Mesjė 4 spiečių 1746 m. atrado šveicarų astronomas Jean-Philippe Loys de Chéseaux.[1] 1764 m. gegužės 8 d. į savo katalogą šį spiečių įtraukė Charles Messier. Jis pirmasis įžiūrėjo paskiras šio spiečiaus žvaigždes (įvardijo „labai mažų [blyškių] žvaigždžių spiečiumi“). Tai pirmasis kamuolinis spiečius, kurio žvaigždes pavyko įžiūrėti. Daugiau jokių kitų savo atrastų kamuolinių spiečių žvaigždžių Ch. Messier neįžvelgė.[2]

Mesjė 4 – artimiausias Žemei kamuolinis spiečius. Jame esama daugiau nei 100 000 žvaigždžių. Spėjama, kad 40 000 iš jų turėtų būti baltosios nykštukės.[1] 1995 m. rugpjūtį jos buvo nufotografuotos Hablo kosminiu teleskopu. 2003 m. liepą šiuo teleskopu atlikti stebėjimai parodė, kad apie vieną iš spiečiaus baltųjų nykštukių skrieja egzoplaneta (dujinė milžinė, pustrečio karto masyvesnė už Jupiterį). Ši baltoji nykštukė drauge su pulsaru PSR B1620-26 įeina į trinarę sistemą.[2]

Mesjė 4 skersmuo siekia 75 šviesmečius. Tai vienas padrikiausių kamuolinių spiečių. Pusė spiečiaus masės sutelkta 16 šviesmečių skersmens vidinėje sferoje. Amžius siekia apie 13 mlrd. metų.[2]

Mesjė 4 aptiktos mažiausiai 43 kintamosios žvaigždės. 1987 m. jame atrastas pirmasis milisekundžių pulsaras – 1821-24 (tai neutroninė žvaigždė, apsisukanti kartą per 3 milisekundes).[2]

Teigiama, kad spiečių nesunku aptikti nedideliu teleskopu (jis pakankamai ryškus, be to, yra greta vienos ryškiausių žvaigždžių – Antario). Mesjė 4 spiečių lengviausia aptikti liepos mėnesį.[1] Jei dangus labai tamsus, šį spiečių galima įžiūrėti ir plika akimi.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Messier 4. NASA, 2017-10-19. Nuoroda tikrinta 2021-05-18.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Messier 4. Messier SEDS. Nuoroda tikrinta 2021-05-18.

Vikiteka