Menturis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Norvegiškas menturis

Menturis (menturė, menturys) – įrankis iš eglaitės kamieno su vienodo aukščio aplinkui išsidėsčiusiomis šakelėmis košei maišyti, bulvėms grūsti ir panašiems reikalams.[1] Taip pat su menturiu maišoma duonos tešla, muštuvyje mušamas sviestas.

Menturis gaminamas iš jaunos eglaitės kamieno, drūtgalyje paliekami 4–5 nagai iš šakelių. Menturio ilgis 50–60 cm. Lietuvos kaimuose naudotas iki XX a. vidurio.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. MenturisLietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2017). – www.lkz.lt.
  2. Vacys MiliusMenturis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008