Mentuhotepas II

Mentuhotepas II
Faraonas
Mentuhotepo II statula
Vienuoliktoji Egipto dinastija
Tėvas	Injotefas III
Motina	Iah
Faraonas
Valdė	~2008–1957 m. pr. m. e.
Pirmtakas	Injotefas III
Įpėdinis	Mentuhotepas III
Vikiteka	Mentuhotepas II

Mentuhotepas II (Nebhepetra, valdė apie 2008–1957 m. pr. m. e.) – ketvirtasis vienuoliktosios Egipto dinastijos faraonas. Buvo Injotefo III ir nereikšmingos karalienės Iah sūnus. Jis buvo pietinės Egipto dalies valdovu ir iš naujo suvienijo Egiptą. Tapo pirmuoju Viduriniosios karalystės valdovu po Pirmojo tarpuvaldžio. Žinoma, kad jis valdė bent 39 metus. Jo vardas reiškia „Mentu yra patenkintas“.

Keturioliktaisiais valdymo metais Menhotepas II laimėjo lemiamą mūšį prieš dešimtosios dinastijos priešininką iš Herakleopolio Magnos. Mažai žinoma apie mūšį, tačiau Deir el-Bahri (vieta žinoma kaip „Karių kapavietė“) rasta 60 nemumifikuotų karių, žuvusių mūšyje. Egiptologai mano, kad tai įrodo vykusio mūšio žiaurumą.

Herakleopolio valdovas Merikarė II po mūšio mirė ir Mentuhotepas II greitai sunaikino priešišką dinastiją. Mentuhotepo II dėka Senovės Egiptas vėl susivienijo – pirmą kartą nuo pat šeštosios dinastijos. Mentuhotepo II sostine buvo Tėbai.

Mentuhotepas II vadovavo karinėms kampanijoms pietų kryptimi į Nubiją, kuri buvo iškovojusi nepriklausomybę Pirmojo suirutės laikotarpio metu. Jis rengė žygius prieš Libijos gentis ir prieš beduinus Sinajuje. Jo šventykla Deir al Bachri buvo neįprasta, terasinio tipo. Joje buvo faraono kenotafas su didele sėdinčio Mentuhotepo II statula ir šešių jo karalienių kapai.

Šaltiniai

• Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 183
• Encyclopaedia Britannica, 2008 10 23