Mentelė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mentelė

Mentelė – dailininko (tapytojo, grafiko, skulptoriaus) įrankis. Tai metalinė plokštelė, pritvirtinta prie medinės arba plastikinės rankenos.

Jos yra įvairaus pločio, ilgio ir formos. Peilio formos (mastichinas) skirtas pigmentams įtrinti, dažams maišyti, gruntuoti, kartais tapyti. Kastuvėlio formos (špachtelis) dažniausiai būna plačiu buku galu, naudojama gruntuoti, t. y. paviršiui modeliuoti, faktūrai lyginti.

Enkaustikos tapyboje ir restauracijoje naudojamos eletrinės nelanksčios mentelės.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mentelė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 687 psl.