Pereiti prie turinio

Melžtuvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
XIX a. norvegiška melžtuvė

Melžtuvė (milžtuvė,[1] milžkibiris,[2] laidytuvė) – medinis indas gyvuliams (visų pirma, karvėms) melžti.

Lietuviškos melžtuvės gamintos kubilių iš tuščiavidurio medžio, šulelių. Jos paprastai 20–26 cm aukščio, 30–35 cm skersmens (viršuje), su viena rankena iš ilgesnio šulelio arba su dviem išsikišusiais šuleliais. Nešimui per šulelių skylutes perverdavo supintas vyteles, virvutę, vielą.[3]

Mongoliška melžtuvė su pienu

Nuo XX a. pr. vietoje melžtuvių pradėti naudoti kibirai.

  1. milžtuvė̃Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2017). – www.lkz.lt.
  2. mi̇̀lžkibirisLietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2017). – www.lkz.lt.
  3. Vacys Miliusmelžtuvė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009