Mastaba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Mastabos struktūra
Princesės Idut mastaba Sakaroje, restauruota

Mastaba (arab. mastabah – akmeninis suolas) – senovės egiptiečių laidojimo statinys (kapas) iš akmens blokų arba plaušaplyčių. Nupjautos piramidės formos. Terminas kilęs iš arabų kalbos.

Mastabos buvo naudojamos tiek karališkiesiems, tiek privatiems kapams Egipto ankstyvųjų dinastijų laikotarpyje (apie 3100−2686 m. pr. m. e.), senosios karalystės (apie 2686−2181 m. pr. m. e.) metu − tik privatiems kapams. Ankstyvųjų dinastijų laikotarpio mastabų pavyzdžių išlikę Abidose, Sakaroje ir Nakadoje, senosios karalystės − Gizoje, Sakaroje, Abusire ir Meidume. Mastaba sudaryta iš dviejų dalių – antžeminės ir požeminės. Antžeminės dalies (kulto, įkapių patalpos) sienos buvo iš plytų arba akmenų, kartais skaidomos nišomis. Ankstyvosios mastabos buvo sukuriamos iškirtus uoloje duobę, kuri buvo suskirstyta plaušaplyčių sienomis į kambarėlius, iš kurių centrinis ir didžiausias buvo skirtas savininko palaidojimui. Kartais šis kambarys buvo dekoruojamas. Duobės kambariai buvo padengiami medinių sijų lubomis ir antžeminė struktūra pastatoma virš jų. Ankstyvosios mastabos neturėjo įėjimo, todėl kapas turėjo būti pilnai įrengtas prieš statant antžeminę dalį. Nuo 1-osios dinastijos vidurio su požemine dalimi (laidojimo kamera, mirusiojo statula) ją jungė gerai užmaskuota stati arba nuožulni šachta. Požeminės dalies patalpos pradėtos įjungti į antžeminės dalies statytą struktūrą ir apie mastabą pradėtos statytos sienos, pasirodė duobių, skirtų laidojimo valtims.

Prasidėjus 3-iajai Egipto faraonų dinastijai (apie 2686 m. pr. m. e.) karaliai pradėti laidoti piramidėse, mastabose laidota diduomenė. Ilgainiui mastabose požeminių kambarių skaičius mažėjo ir 4-os dinastijos pabaigoje jose liko tik po vieną laidojimo kambarį su vertikalia šachta įėjimui, užversta akmens laužu. Taip pat, 4-os dinastijos metu mastaboms statyti pradėti naudoti išimtinai akmenys. Laidojimo kambario pietinėje pusėje buvusi aukojimo niša didėjo ir buvo išskirta į atskirą aukų kambarį. 5 ir 6-os dinastijų metu (2494−2181 m. pr. m. e.) mastabos antžeminėje dalyje padaugėjo kambarių ir ši dalis virto viena didele koplyčia. Aukojimo kambarėlis buvo virš požeminio laidojimo kambario, jame buvo netikros durys ir altorius, nusileidę mirusiojo artimieji galėjo atnašauti aukas. Mastabų sienos puoštos reljefais ir tapyba.[1] Diduomenė siekė būti palaidota netoli faraono piramidės, todėl Gizoje ir Sakaroje susidarė ištisos mastabų „gatvės“. Viduriniosios karalystės metu mastabos buvo toliau statomos, bet jas daugiausiai pakeitė uoloje iškirsti kapai. Naujosios karalystės metu (1550−1069 m. pr. m.) mastabos struktūros įtaka matyti taip vadinamuosiuose koplyčių kapuose, kuriuos sudarė aplink ašį išdėstyti kambariai, šachta į požeminį laidojimo kambarį vedė iš kiemo. Šių koplyčių kapų dar tikriausiai statyta Sen. Egipto vėlyvojo laikotarpio metu.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. Mastaba. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 297 psl.
  2. Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 172−173