Martynas Survila

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Biography note.svg  Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Martynas Survila (XIX a.XX a. pr.) – Lietuvos knygnešys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė dvaro kumečio šeimoje. Vaikystėje pats išmoko skaityti ir rašyti, o užaugęs dirbo ūkvedžiu tame pačiame dvare. Sutaupęs pinigų, nusipirko iš dvaro žemės Varnaičių k., pasistatė trobesius ir pradėjo ūkininkauti. Manoma, kad draudž. lietuvišką spaudą iš Prūsijos pradėjo gabenti būdamas 25-30 metų. Per trupą laiką tapo žinomu knygnešiu ne tik Raseinių, bet ir gretimose apskrityse. Išvežiodamas parsineštas knygas, pasiekdavo Viduklę, Šiluvą, Garšvius ir kt. gyvenvietes. Bendradarbiavo su Žemaitijos knygnešiais D. Bubėnu, J. Sakalausku, St. Neteckiu, A. Švedu ir kt. Priklausė Garšvių knygnešių draugijai. Eidamas su knygomis per sieną, keletą kartų buvo įkliuvęs, bet sargybiniai, gavę kyšį, paleisdavo. Ne visuomet pavykdavo išsipirkti. 1887 m. lapkričio mėn. sulaikytas Tauragės muitinėje su 50 lietuviškų knygų. Kauno apygardos teismas, 1888 m. rugpjūčio mėn. 1 d. vykusioje byloje išteisino. 1894 m. birželio mėn. 25 d. vėl sulaikytas Jurbarko muitinėje, bet ir šią bylą teismas nutraukė dėl įrodymų trūkumo. 1899 m. spalio mėn. 8 d. pasienio sargybiniai per kratą jo namuose rado 20 lietuviškų knygų. Nubaustas 10 rb. bauda ir vieneriems metams atiduotas viešai policijos priežiūrai pasirinktoje vietoje. Pasirinko Rygą. 1901 m. grįžus iš tremties, namuose vėl padarė kratą. Nieko nerado, bet areštavo ir išvežė į Kauno kalėjimą. Apkaltintas už anksčiau pas jį surastas knygas, taip pat pagal jo užsakymą 1895 m. rudenį kitų neštas ir sulaikytas knygas. Nuteistas 6 mėn. kalėti ir dvejiems metams tremties. 1902.VI.1 iš Kauno išsiųstas į Sankt-Peterburgo vienučių kalėjimą. Atlikęs bausmę kalėjime, ištremtas į Jekaterinoslavo gub. Grįžo iš tremties jau po spaudos draudimo panaikinimo. Nepriklausomybės laikais, kaip nukentėjęs knygnešys, turėjo teisę nemokamai gydytis Tauragės ligoninėje.

Atminties vietos ir paminklai: kapas ir antkapinis paminklas su užrašu „Knygnešys Martynas Survila“; 1990 m. sodybvietėje pastatytas medinis kryžius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Merkys V. DLSK.-P.369-370
  • Narkevičienė O. Pašaltuonio knygnešiai. – Kaunas, 1993.- 31 p.
  • Žemaitytė-Narkevičienė O. Knygnešys Martynas Survila iš Pašaltuonio // Voruta.- 1996,-Kovo 9-15.-Nr.lO.-P.6-7
  • Morkeliūnienė J. Vingrūs knygnešių takai // Banga (Klaipėdos r.).-1990.-Kovo 17.-P.3: iliustr.
  • Stravinskas A. Nuo tardymų iki tremties (Dokumentinė apybraiža apie Pašaltuonio knygnešį M.Survilą) // Mūsų kraštas.-1993.-Nr.-2(3).-P.6-12.