Martos Vynuogynas

41°24′ š. pl. 70°37′ v. ilg. / 41.400°š. pl. 70.617°r. ilg. / 41.400; 70.617

Martos Vynuogynas arba Martas Vinjardas (angl. Martha's Vineyard) – sala Jungtinėse Amerikos Valstijose, Masačusetse, 6 km į pietus nuo Keip Kodo pusiasalio (atskirtas Vinejardo sąsiaurio). Sudaro didžiąją dalį Diukso apygardos ploto. Salos ilgis 32 km, plotis 3–16 km, iškyla iki 95 m aukščio. Kranto linija vinguriuota, gausu užutėkių.^[1] Iš rytų prisišliejusi (tiltu ir nerija besijungianti) Čapekvidiko sala.

Verčiamasi daugiausia turizmu, gausu jachtų prieplaikų. Pagrindiniai kurortiniai miesteliai: Tisberis, Oak Blafsas, Edgartaunas, Vest Tisberis, Čilmarkas ir Akinahas. Pastarajame miestelyje yra istorinis švyturys (1799 m.), gyvena indėnų vampanoagų palikuonys.^[1] Iš viso – 20,5 tūkst. gyventojų (2023 m.).

1602 m. pirmieji europiečiai, aprašę salą, buvo britų jūrininkai Bartolomėjus Gosnoldas ir Gabrielis Arčeris. Sala pavadinta pagal ten gausiai vešėjusias vynuoges ir Gosnoldo dukterį Martą. 1641 m. salą nusipirko Tomas Meihju ir pradėjo jos apgyvendinimą. Iki 1692 m. priklausė Niujorko valstijai, vėliau perduota Masačusetsui. 1695 m. tapo Diukso apygardos dalimi. Gyventojai vertėsi žemės ūkiu, plytų gamyba, žuvies rūkimu, XVIII–XIX a. suklestėjo banginių medžioklė ir žvejyba. Čia veikė didžiausia pasaulyje žvakių liejykla iš kašaloto taukų.^[1]