Martinkus (plėšikas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Martinkus – plėšikas, tarpukario Lietuvos laikais veikęs Žemaitijoje.

Plėšiko Prano Reikauskio bendras, kartu plėšdavo dvarus, parduotuves, prekių bazes, paštą, turtingesnius gyventojus. Susiviliojęs Reikauskio turimomis auksinėmis monetomis, pastarąjį nušovė. Tikėdamasis pažadėtos premijos už nušautą plėšiką, Martinkus prisipažino, bet, kaip bendras, už plėšikavimus buvo nuteistas 7 metams. Sakoma, kad pinigus užkasęs ir, grįžęs iš kalėjimo, jų ieškojęs, bet neradęs.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kučinskas K., Paslaptingasis Martinkus // Šiaulių naujienos, Nr.106, 1994 06 02, p. 10.