Marit Bjørgen
Marit Bjorgen norv. Marit Bjørgen | |
---|---|
M. Bjorgen 2009 metais | |
Gimė | 1980 m. kovo 21 d. Trondheimas ( Norvegija) |
Tautybė | norvegė |
Veikla | slidininkė |
Organizacijos | Rognes IL klubas |
Žinomas (-a) už | olimpinė čempionė, sėkmingiausia visų laikų slidininkė |
Žymūs apdovanojimai | |
Olimpinių žaidynių: 8×, 4×, 3× | |
Vikiteka | Marit Bjørgen |
Marit Bjorgen (g. 1980 m. kovo 21 d.) – Norvegijos slidininkė, daugkartinė olimpinė ir pasaulio čempionė. Vertinama sėkmingiausia visų laikų moterų slidinėjimo sportininke.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Marit Bjorgen gimė 1980 m. kovo 21 d. Trondheime Norvegijoje. Augo kaimo ūkyje. Nuo septynerių pradėjo varžytis slidinėjime ir pirmą kartą pralaimėjo tik būdama 13 metų. 1999 m. pradėjo dalyvauti FIS Pasaulio taurės varžybose. 2002 m. debiutavo olimpinėse žaidynėse Solt Leik Sityje, kuriose iškovojo pirmąjį olimpinį medalį − sidabro 4x5 km estafetėje. Pirmą Pasaulio taurės etapą laimėjo 2002 m. (2002−2003 m. sezone). 2003 m. pirmą kartą tapo pasaulio čempione sprinto rungtyje ir 2005 m. laimėjo pirmą bendros Pasaulio taurės įskaitos nugalėtojos titulą. Jos slidininkės karjeros sėkmė buvo išskirtinė: 4 bendros Pasaulio taurės įskaitos laimėtojos titulai, daugiau nei 110 etapų pergalių, daugiau nei 2,6 mln. JAV dolerių piniginių prizų, daugkartiniai olimpinės ir pasaulio čempionės titulai.[2] Apie 2007−2009 m. jos forma buvo suprastėjusi, 2009 m. pasaulio čempionate ji neiškovojo nei vieno medalio. Po 2010 m. olimpinių žaidynių, kuriose ji laimėjo penkis medalius (iš jų tris aukso), M. Bjorgen buvo apdovanota aukščiausiu žiemos sporto apdovanojimu − Holmenkoleno medaliu. 2015−2016 m. sezoną M. Bjorgen praleido dėl 2015 m. gimusio sūnaus Marijaus, kurio susilaukė su norvegų slidininku Fredu Biore Liundbergu.
2018 m. Pjongčango olimpiadoje M. Bjorgen iškovojo auksą estafetėje. Bronzos medalis moterų komandiniame sprinte tapo jos 14-uoju olimpiniu medaliu karjeroje. Olimpinių medalių skaičiumi M. Bjorgen aplenkė norvegų biatlonininką Olę Einorą Bjorndaleną (13 medalių) ir tapo tituluočiausia atlete žiemos olimpinių žaidynių istorijoje.[3] Po to iškovojusi auksą 30 km bendro starto lenktynėse M. Bjorgen jų skaičiumi (aštuoniais) susilygino su O. E. Bjorndaleno ir B. Dalio rekordu žiemos olimpinėse žaidynėse.
Pasiekimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Asmeniniai duomenys: ūgis 1,65 m, svoris 64 kg. Nuolatinė gyvenamoji vieta Oslas.[4]
Pasiekimai iki 2017−2018 m. sezono pabaigos:[5]
- 8 kartus olimpinė čempionė (5 ind. ir 3 komand. titulai):[6]
- 2002 m. Solt Leik Sitis: sidabras 4x5 km estafetėje;
- 2006 m. Pragelatas: sidabras 10 km klasikiniu stiliumi;
- 2010 m. Vankuveris: 3 aukso medaliai (sprintas, 15 km persekiojimas ir 4x5 km estafetė), sidabras 30 km laisvu stiliumi ir bronza 10 km klasikiniu stiliumi rungtyse;
- 2014 m. Sočis: 3 aukso medaliai (skiatlono, 30 km laisvu stiliumi ir komand. sprintas);
- 2018 m. Pjongčangas: 2 aukso medaliai 4x5 km estafetėje ir 30 km bendrame starte klasikiniu stiliumi, sidabras 7,5 + 7,5 km skiatlono rungtyje, 2 bronzos 10 km laisvu stiliumi ir komandiniame sprinte;
- 18 kartų pasaulio čempionė (12 ind. ir 6 komand. titulai):[7]
- 2003 m. Val di Fiemė: auksas sprinte ir sidabras 4x5 km estafetėje;
- 2005 m. Obersdorfas: 3 aukso medaliai (30 km klasikiniu stiliumi, komand. sprintas, 4x5 estafetė), sidabras persekiojime ir bronza 10 km laisvu stiliumi;
- 2007 m. Saporas: 2 bronzos komand. sprinte ir 4x5 km estafetėje;
- 2011 m. Oslas: 4 aukso medaliai (sprintas, 15 km persekiojimas, 10 km klasikiniu stiliumi, 4x5 km estafetė) ir sidabras 30 km laisvu stiliumi;
- 2013 m. Val di Fiemė: 4 aukso medaliai (sprintas, skiatlonas, 30 km klasikiniu stiliumi, 4x5 km estafetė) ir sidabras 10 km laisvu stiliumi;
- 2015 m. Falunas: 2 aukso medaliai (sprintas, 4x5 km estafetė) ir sidabras 30 km klasikiniu stiliumi;
- 2017 m. Lahtis: 4 aukso medaliai (skiatlonas, 10 km klasikiniu stiliumi, 4x5 km estafetė, 30 km laisvu stiliumi);
- Keturiskart bendros Pasaulio taurės įskaitos nugalėtoja (2005, 2006, 2012 ir 2015 m.);[8]
- 113 pergalių FIS Pasaulio taurės etapuose.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Encyclopaedia Britannica
- ↑ NBC Olympics Archyvuota kopija 2018-02-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ msn.com
- ↑ NBC Olympics Archyvuota kopija 2018-02-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ fis-ski.com Archyvuota kopija 2014-02-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ fis-ski.com
- ↑ fis-ski.com
- ↑ Encyclopaedia Britannica