Mariam Azizbekova

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mariam-Azizbekova.jpg

Mariam (Marieta) Azizbekova (1919 m. spalio 25 d. Rostovas prie Dono (Rusija) – 2012 m. kovo 2 d., Vilnius) – Lietuvos pianistė, pedagogė, mokslininkė, publicistė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maskvos konservatorijos prof. Samuilo Feinbergo fortepijono klasės 1948 metų absolventai, Mariam Azizbekova sėdi pirma iš dešinės
Mariam Azizbekova su Birute Vainiūnaite 1960 m.

Gimė Rostove prie Dono (Rusija), 19271934 m. mokėsi fortepijono 7-metėje vaikų muzikos mokykloje ir 1937 m. su pagyrimu baigė vidurinę mokyklą. 1937–1939 m. mokėsi Rostovo prie Dono pedagoginiame institute ir muzikos technikume. 1939 m. iš muzikos technikumo trečio kurso, buvo pasiųsta studijuoti į Maskvos valstybinę P. Čaikovskio konservatoriją. 1946 m. baigė prof. Samuilo Feinbergo klasę. 1950 m. taip pat baigė aspirantūrą, apgynusi disertaciją tema „A. K. Liadovo kūriniai fortepijonui ir kai kurios jų interpretavimo problemos“ (mokslinis vadovas prof. Samuilas Feinbergas); suteiktas menotyros kandidato mokslinis laipsnis. Tuo metu dirbo pianiste soliste įvairiose koncertinėse organizacijose.

1950 m. gavusi TSRS Meno reikalų komiteto paskyrimą, Mariam Azizbekova kartu su vyru smuikininku Viktoru Radovičiumi atvyko dirbti į Vilnių. 1950–1954 m. Lietuvos TSR valstybinėje konservatorijoje ėjo docento pareigas, 1950–1975 m. dėstė M. K. Čiurlionio menų mokykloje. 1954–1967 m. dirbo LVK fortepijono katedros docente, 1967–1976 m. ėjo profesoriaus pareigas, o nuo 1976 m. tapo profesore.[1] 1969 m. suteiktas LTSR nusipelniusios meno veikėjos vardas.

Prof. Mariam Azizbekova su auklėtiniais per savo 70-metį 1989 metais
Su Petru Kunca, XX-o a. 80-ieji metai
Prof. Mariam Azizbekovos 80-metis 1999 metais

Koncertinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pianistė koncertavo solo, su orkestru, fortepijono duetuose, 1955–1994 m. įvyko 47 duetiniai pasirodymai. Dalyvavo kameriniuose ansambliuose su Viktoru Radovičiumi, altininku Jurgiu Fledžinsku, smuikininke Kornelija Kalinauskaite-Fledžinskiene, violončelininku Michailu Šenderovu, klarnetininku Algirdu Budriu, smuikininku Petru Kunca; per tą laikotarpį įvyko 52 tokio tipo pasirodymai. Jos duetams su vyru yra sukūrę pjesių kompozitoriai Vytautas Barkauskas, Viktoras Paukštelis, kiti. Pasirodydavo ansambliuose su pianistais Birute Vainiūnaite, Sergejumi Okruško, Tatjana Radovič, Virginija Dapkute, Irena Čiurilaite ir kitais. Pirmą kartą Lietuvoje atlikdavo mažai žinomus ir naujus kūrinius tokių kompozitorių kaip Domenico Scarlatti, Olivier Messiaen, John Cage, Gyorgy Ligeti, Samuilas Feibergas.

Dėstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LVK Mariam Azizbekova visą gyvenimą dirbo fortepijono katedros dėstytoja. Nuo pat pradžių skaitė fortepijono atlikimo meno istorijos ir teorijos paskaitų kursus. Kai į mokymo programą buvo įtrauktas fortepijono skambinimo mokymo metodikos kursas, ji ėmėsi organizuoti studentų pedagoginę praktiką ir jai vadovavo, taip pat kurį laiką skaitė metodikos kurso paskaitas.

Profesorės studentai rengė daug solinių koncertų. Nemenką populiarumą pelnė profesorės rengti klasės studentų teminiai vakarai-koncertai, kuriuose dalyvaudavo visi klasės studentai. Jos auklėtiniai yra įvairių konkursų laureatai, žinomi atlikėjai ir pedagogai Aldona Dvarionaitė, Birutė Vainiūnaitė, Marija Radvilaitė, Aušra Banaitytė, Sergejus Okruško, Balys Vaitkus, Birutė Kiverytė-Karosienė, Jūratė Karosaitė, Audronė Kisieliūtė, Saulius Bazaras, Aleksandras Vizbaras, Leonidas Dorfmanas, Zecharija Plavinas, Ričardas Biveinis, Laima Kančytė-Jakniūnienė, Nijolė Vaitiekūnaitė-Kereševičienė, Saulius Šiaučiulis, Tatjana Radovič, Justinas Krėpšta, Arūnas Šlaustas, Viktoras Paukštelis jaun., Laima Simonaitytė-Blažienė ir kiti.

Fortepijono muzikos propagavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ypatingą svarbą Mariam Azizbekova teikė naujos ir retai atliekamos fortepijono muzikos propagavimui, periodiškai rengė jos atlikimo Lietuvoje premjeras. Atlikdavo naujus Stasio Vainiūno, Vytauto Laurušo, Antano Račiūno, Viktoro Paukštelio, Antano Venckaus kūrinius. Pirmą kartą Lietuvoje atliko Igorio Stravinskio trio „Kareivio istoriją“, Polo Armos Sept transparences , Olivjė Mesiano Visions de l’Amen dviem fortepijonams kartu su Birute Vainiūnaite, atvežusia gaidas iš Paryžiaus.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip mokslininkė, istorikė, menotyrininkė Mariam Azizbekova, prof. Juozo Gaudrimo paskatinta, daug metų dirbdama archyvuose, paskelbė tris monografijas: Фортепианное искусство в музыкальной жизни Вильнюса (I-я половина XIX века (1976 m.); tos knygos pagrindu išleido to paties pavadinimo papildytą leidinį Fortepijono menas Vilniaus muzikiniame gyvenime (XIX a. I pusė), 1999 m. ir užbaigė šią istorinę temą monografijoje Fortepijono menas Vilniuje 1863–1915 metais (1998 m.). Autobiografinį pobūdi turi jos knyga Fortepijono menas mano gyvenime (1999 m.). Paskelbė straipsnį mokslo leidinyje Menotyra, perskaitė 10 pranešimų mokslinėse konferencijose, 1972–1994 metais periodinėje spaudoje paskelbė 22 straipsnius. Mokytojui buvo skirtas straipsnis О моём учителе (к 100-летию со дня рождения С. Е. Фейнберга) („Apie mano mokytoją. S. E. Feinbergo 100-oms gimimo metinėms“) straipsnių rinkinyje „С.Е.Фейнберг. Материалы. Воспоминания. Статьи. К 125-летию со дня рождения“ (2015 m.).

Kita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prof. Mariam Azizbekova buvo apdovanota vyriausybiniais ir visuomeninių organizacijų medaliais bei garbės raštais.

Rašė eiles. Vaikai Jurijus Radovičius (1951), Tatjana Radovič (1956).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mariam Azizbekova. Arvydas Karaška. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002