Marazmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Marãzmas (gr. marasmos 'išsekimas') – didelis fizinis ir psichinis išsekimas[1]; senatvinė silpnaprotystė.

Semantika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žodis „marazmas" gali būti vartojamas ir kaip kontekstinis semantizmas bei įgyti kitas prasmes.

Pavyzdžiui, „politinis marazmas“ reiškia, jog politika vertinama kaip trumparegiška, atitrūkusi nuo visuomenės lūkesčių, nutolusi nuo realybės, ir nereiškia, kad politikas iš tikro serga.

Marazmas (medicininis) - vartojamas geriatrijoje, kaip lėtinė būklė, atsirandanti mėnesiais ar metais nepakankamai maitinantis. Albumino (kraujyje esančio transportinio baltymo) kiekis kraujyje sumažėjęs ar normos ribose (ties apatine riba). Kliniškai marazmas nustatomas diagnozavus per mažą kūno masę, sumažėjusią žasto apimtį ir/ar riebalinio audinio storį.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Marazmas(Tarptautinių žodžių žodynas, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985)