Marato mirtis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jacqueso Louis Davidas. „Marato mirtis“. 1793 m.

Marato mirtis (pranc. La Mort de Marat) – prancūzų dailininko Žako Lui Davido paveikslas, nutapytas 1793 m. Tai vienas garsiausių paveikslų, skirtų atminti Didžiajai Prancūzijos revoliucijai[1].

Paveiksle pavaizduota radikalaus laikraščio „Liaudies draugas“ žurnalisto, jakobinų lyderio Jeano Paulo Marato mirtis. Ž. P. Maratas buvo vienas aršiausių jakobinų teroro šalininkų. Susirgęs odos liga, Maratas neišeidavo iš namų, norėdamas palengvinti savo kančias, dažnai maudydavosi. 1793 m. liepos 13 d. dvarininkė Charlotte Corday besimaudantį Maratą nudūrė peiliu. Ž. L. Davidas buvo pažįstamas su Maratu ir nutapė paveikslą praėjus trim mėnesiams po pasikėsinimo.[2] Dailininkas scenai pasirinko neutralų ir šaltą foną. Jis aiškiai pavaizdavo scenos detales: žaizdą, ant žemės nukritusį peilį, Marato plunksną, laišką, kurį parašė žudikė (su paminėtu jos vardu). Marato figūra turi sąsajų su Mikelandželo „Pietos“ Kristaus pavaizdavimu. Ž. L. Davidas pavaizdavo Maratą tarsi naujos, revoliucinės „civilinės religijos“ kankinį.[3]

Šiuo metu paveikslas saugomas Briuselyje, Karališkojo dailės muziejaus kolekcijoje. Yra keliolika paveikslo versijų, iš kurių Briuselyje esanti laikoma galutine.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Enciklopedija Britannica
  2. mheu.org Archyvuota kopija 2020-02-20 iš Wayback Machine projekto.
  3. Kleiner, Fred S. Gardner's Art Through the Ages: A Global History, 2009, p. 769
  4. mheu.org Archyvuota kopija 2020-02-20 iš Wayback Machine projekto.