Maras (geologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Trys marai, užpildyti ežerais. Aifelio masyvas, Vokietija
Beveik sausas Kilburn Holo maras. Potriljo vulkaninis masyvas, Naujoji Meksika, JAV

Maras (iš Mozelio frankų vokiečių maar – 'apskritas ežeras') – vulkaninis krateris, susidaręs vieno galingo išsiveržimo metu be lavos ištekėjimo. Išsiveržimo metu susidariusi anga apsupta tik kraterio žiedu.[1] Tokiame krateryje paprastai telkšo vulkaninis ežeras, taip pat vadinamas maru.

Marai būna įvairaus dydžio – nuo 20 m iki 3 km skersmens, nuo 5 iki 200 m gylio.[2] Nors daugumą marų užpildę ežerai, būna ir sausų marų, kuriuose ežerai išnyko dėl nuosėdinių uolienų akumuliacijos.

Marai dažnai būna susidarę vulkaniniuose laukuose, kur būdingos didelės jų santalkos. Daug marų yra Vokietijoje (Aifelio masyvas), Prancūzijoje (Šen de Piui), Aliaskoje (Siuardo pusiasalyje), vakarų JAV, Altiplane, pietų Patagonijoje (Pali Aikė), Kamerūne (Nioso ežeras), Japonijoje, Papua Naujojoje Gvinėjoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitur.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. МААР, Научно-технический словарь
  2. Lorenz, V. (October 1986). „On the growth of maars and diatremes and its relevance to the formation of tuff rings“. Bulletin of Volcanology. 48 (5): 265–274.