Maokės kalnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Maokės kalnai. Džajavidžajos kalnagūbris

Maokės kalnai (indonez. Pegunungan Maoke) – kalnų masyvas Naujosios Gvinėjos salos vakaruose, Indonezijoje ir Papua Naujojoje Gvinėjoje; Naujosios Gvinėjos centrinio kalnagūbrio dalis. Ilgis apie 700 km, aukštis iki 5030 m (aukščiausias Okeanijoje Džajos kalnas). Indonezijoje Maokės kalnai susideda iš 2 kalnagūbrių – Sudirmano (vakaruose) ir Džajavidžajos (rytuose). Papua Naujosios Gvinėjos pusėje iškilę Žvaigždžių kalnai.

Šlaituose auga drėgnieji atogrąžų ir kalnų rūko miškai, alpinės pievos; aukščiau kaip 4400 m plyti uolos, smailios viršūnės, sniegynai, nedideli ledynai. Dalis kalnagūbrio (su Džajos kalnu) ir pietinių priekalnių priklauso Lorenco nacionaliniam parkui.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Maokės kalnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008