Manspreading

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Plakatas prieš „manspreading“, išleistas „Metropolitan Transportation Authority“ ir kabinamas Niujorko (JAV) viešajame transporte.

Manspreading (liet. „vyriškas išsižergimas“) – terminas sėdėjimui išsižergus viešajame transporte apibūdinti, kai taip daro vyras. Pirmą sykį terminas panaudotas soc. medijos portale „Tumblr2013 m. Šiuo metu keliose šalyse, labiausiai JAV, Kanadoje ir Švedijoje, vyksta kampanijos prieš sėdėjimą viešajame transporte išsižergus, kuomet taip daro vyras.[1][2][3] Kampanijos šalininkai motyvuoja savo poziciją tuo, kad išsižergę vyrai užima daugiau, nei vieną vietą. Taip pat, kai kurie kampanijos prieš „manspreading“ šalininkai tokį sėdėjimą vadina seksualiniu priekabiavimu[4] ar moterų priespauda.[3]

Kova prieš „manspreading“ dažniausiai susideda iš taip sėdinčių vyrų fotografavimo ir nuotraukų publikavimo internete, dažniausiai „Tumblr“ puslapiuose. Taip pat, kai kurios viešojo transporto bendrovės tramvajuose ir metro kabina ženklus, prašančius vyrų nesėdėti išsižergus.

Tiek kampanijos prieš „manspreading“, tiek pats terminas susilaukė daug kritikos. Kovotojai prieš „manspreading“ kritikuojami, kad fokusuojasi tik į vieną lytį, ir tik į išsižergimą, kai daugiau nei vieną vietą dažnai užima ir kitais būdais, ir ne tik vyrai. Pavyzdžiui, žmonės dažnai viešajame transporte ant gretimos kėdės pasideda savo bagažą, ar užsikelia koją ant kojos[5][6] Taip pat kritikuojami dėl savo veiklos metodų – viešo gėdijimo[7], ypač tuomet, kai transporte laisvų vietų žmonėms netrūksta[8]. Ši problema dažnai vadinama nerimta ir dirbtinai sukurta, nes, pavyzdžiui, 2010 m. apklausos dėl problemų viešajame transporte respondentai jos net neminėjo[6]. Galiausiai, teigiama, kad vyrams patogiau sėdėti plačiau išsižergus dėl fiziologijos,[6] ir kad ši nerimta problema gali būti išsprendžiama tiesiog paprašius patraukti kojas, jei nėra daugiau kur atsisėsti.[9][10] Kadangi kampanijos yra nukreiptos tik prieš vyrus, jos dažnai laikomos seksistinėmis.[11][12][13]

Nuorodos ir šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]