Manikūnų apylinkė
Išvaizda
56°11′š. pl. 24°19′r. ilg. / 56.19°š. pl. 24.31°r. ilg.
Manikūnų apylinkė | ||
Centras | Manikūnai (1950–1954?) Namišiai (1959?–1963) | |
TSRS topografija | ||
Valsčiaus apylinkė | ||
Valsčius | Saločių valsčius | |
Apskritis | Biržų apskritis | |
Rajono apylinkė | ||
Rajonas | Pasvalio rajonas (1950–1963) | |
Sritis | Šiaulių sritis | |
Dabartinė seniūnija | ||
Namišių seniūnija, Saločių seniūnija, Vaškų seniūnija |
Manikūnų apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Saločių valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Pasvalio rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Žadeikonių apylinkės, dalis Saudogalos apylinkės ir dalis Saločių apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Manikūnų apylinkė prijungta prie Kiemėnų apylinkės, Saločių apylinkės ir Tetirvinų apylinkės.[3]
Apylinkės istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
1954-05-25 (Išsamiau) |
„Tarybinio artojo“ ir „Žadeikonių“ kolūkiai [4] | |||
1959-02-01 (Išsamiau) |
54 | „Tarybinio artojo“ kolūkis, „Žadeikonių“ kolūkis, „Namišių“ kolūkis [5] | 15 kaimų, 1 vienkiemis |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 21
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 9
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 30–31
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 35–36
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 311