Malikas (mitologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Malikas, Malka (aram. mlk – „karalius“) – dievas, kurio kultas buvo paplitęs tarp senovės arabų Nabatėjoje, Palmyroje ir Samude. Garbintas kaip gera ir žmonėms palanki dievybė.[1]

Šios dievybės funkcijos nėra aiškios. Ilgainiui sutapatintas su Malakbelu. Islamo tradicijoje Malikas – pagonių dievas, laikomas karališkosios valdžios viešpačiu. Ją panorėjęs galįs suteikti ir atimti.[1]

Dievybė tokiu pat vardu garbinta ir Ebloje. Kadangi čia aptikta nemažai teoforinių asmenvardžių, manoma, jog Ebloje Maliko kultas galėjo turėti nemažą svarbą. Kita vertus, Eblos įrašuose (oficialiuose kulto tekstuose, aukojimų sąrašuose) ši dievybė minima retai. Iš to sprendžiama, kad eblaitų panteone Malikas galėjo būti ne savarankiška dievybė, o vienas iš kurios nors kitos dievybės vardų arba epitetų (pvz., Elo).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Мифы народов мира. Малик , А. Ф. Лосев – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
  2. Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 114. ISBN 9781134641024.