Makmerdo užutėkis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Makmerdo užutėkis, Antarktida

Makmerdo užutėkis – užutėkis Antarktidoje, esantis ~55 km ilgio ir pločio. Šiaurėje užutėkis susijungia su Roso jūra, o pietuose – su Roso šelfinio ledynu. Didžiąja dalimi užutėkį dengia Makmerdo šelfinis ledynas. Vakarinėje pakrantėje iki 4205 m virš jūros lygio iškilusi Karališkosios draugijos kalnų grandinė. Roso sala žymi rytinę užutėkio ribą. Šioje saloje yra veikiantis Erebuso ugnikalnis (3794 m). Pietinėje salos dalyje yra didžiausia Antarktidoje Makmerdo stotis (JAV) ir Skoto bazė (Naujoji Zelandija). Mažiau nei 10 procentų Makmerdo užutėkio pakrančių yra laisvos nuo ledo. Jis yra piečiausias pasaulyje vandens telkinys, tinkamas laivybai.

Makmerdo užutėkį, esantį 1300 km nuo pietų ašigalio, 1841 m. atrado kapitonas Džeimsas Klarkas Rosas ir pavadino jį pagal „HMS Terror“ laivo leitenantą Arčibaldą Makmerdą. Šiandien užutėkis naudojamas kaip atsargų papildymo maršrutas krovininiams laivams ir lėktuvams, nusileidžiantiems ant plūduriuojančio ledo aerodromų netoli Makmerdo stoties. Tačiau dėl nuo 1957–58 m. nenutrūkstamai naudojamos Makmerdo stoties, Žiemos posto įlanka užteršta. Dreifuojantis ledas, apjuosiantis Žiemos posto įlanką ir esantis užutėkio vietose, sukuria grėsmingas kliūtis laivams. Laivai turi turėti sustiprintus nuo ledo korpusus ir remtis ledlaužių palyda.

Nors atviruose Antarktidos pusiasalio vandenyse turistų vis daugėja, dėl ekstremalių jūros sąlygų prieiga prie Makmerdo užutėkio jiems yra ribota. Tie nedaugelis turistų, kuriems pavyksta pasiekti Makmerdo užutėkį, randa įspūdingą gamtovaizdį ir vietovės fauną, įskaitant orkas, ruonius, Adelės pingvinus ir imperatoriškuosius pingvinus.

Šaltos Pietų vandenyno srovės susilpnina šiltas pietų Ramiojo vandenyno ir pietų Atlanto sroves, pasiekiančias Makmerdo užutėkį, ir kitus Antarktidos pakrantės vandenis. Nuožmūs katabatiniai vėjai, atpučiantys nuo Antarktidos plokščiakalnio į Makmerdo užutėkį, rodo Antarktidos vėjuotumą.

Makmerdo užutėkis žiemą užšąla, o ledo storis būna apie 3 metrus. Antarkties vasarą plūduriojantis ledas išyra. Vėjas ir srovės gali išstumti šį ledą šiaurėn į Roso jūrą, sukeldami šaltas dugno sroves, kurios patenka į pasaulio vandenynų baseinus. Temperatūra tamsiaisiais žiemos mėnesiais Makmerdo stotyje yra nukritusi net iki -51 °C. Gruodis ir sausis yra šilčiausi mėnesiai, kai dieną temperatūra pasiekia vidutiniškai -1 °C.