Makinako sala
45°51′40″ š. pl. 84°37′50″ v. ilg. / 45.86111°š. pl. 84.63056°r. ilg.

Makinako sala (angl. Mackinac Island) – sala Jungtinėse Amerikos Valstijose, Mičigano valstijoje, Hurono ežero šiaurės vakariniame gale, prie Makinako sąsiaurio, jungiančio Hurono ir Mičigano ežerus. Plotas 9,8 km². Aukštis iki 270 m (Fort Holmsas; santykinis aukštis 97 m). 80 % teritorijos užima Makinako salos valstijos parkas.[1] Salos kranto linijos ilgis 13 km. Didžiąją dalį paviršiaus dengia miškai. Krantai daug kur skardingi, yra klinties atodangų (Kaukiolių urvas, Arkos uola, Cukraus Galva).[2]
2020 m. saloje gyveno 583 gyventojai. Didžiausia gyvenvietė – Makinakas (salos pietiniame krante). Turizmas. Saloje draudžiama naudotis automobiliais ir motociklais. Keleiviniai keltai kursuoja iš Makinako salos į Saint Ignasą ir Makino Sitį. Yra oro uostas, golfo aikštynas. Saloje būna kasmet liepą vykstančių Čikagos–Makinako regatų finišas.[1] Yra atstatytas Makinako fortas, Viljamo Bomonto memorialas, Stiuarto namas-muziejus (buvę prekybos kailiais rūmai), viešbutis (nuo 1887 m.).[2]
Makinako sala nuo seno buvo indėnų odžibvių (otavų) laidojimo vieta, vadinta Michilimackinac („didysis vėžlys“). XVII a. pr. salą pasiekė prancūzų keliautojai, o 1780 m. britai čia pastatė fortą. 1783 m. salą užvaldžius amerikiečiams, čia įkurta prekybos kailiais įmonės „American Fur Company“ būstinė. 1812–1815 m. salą buvo užėmę britai (1812 m. karas).[2]
-
Makinako miestelio centras
-
Arkos uola
-
Cukraus Galvos kalnas
-
Fort Makinakas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Mackinaco sala (Mackinac Island, Mãkinako salà). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Mackinac Island. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.