Makinako sala

45°51′40″ š. pl. 84°37′50″ v. ilg. / 45.86111°š. pl. 84.63056°r. ilg. / 45.86111; 84.63056

Makinako sala (angl. Mackinac Island) – sala Jungtinėse Amerikos Valstijose, Mičigano valstijoje, Hurono ežero šiaurės vakariniame gale, prie Makinako sąsiaurio, jungiančio Hurono ir Mičigano ežerus. Plotas 9,8 km². Aukštis iki 270 m (Fort Holmsas; santykinis aukštis 97 m). 80 % teritorijos užima Makinako salos valstijos parkas.^[1] Salos kranto linijos ilgis 13 km. Didžiąją dalį paviršiaus dengia miškai. Krantai daug kur skardingi, yra klinties atodangų (Kaukiolių urvas, Arkos uola, Cukraus Galva).^[2]

2020 m. saloje gyveno 583 gyventojai. Didžiausia gyvenvietė – Makinakas (salos pietiniame krante). Turizmas. Saloje draudžiama naudotis automobiliais ir motociklais. Keleiviniai keltai kursuoja iš Makinako salos į Saint Ignasą ir Makino Sitį. Yra oro uostas, golfo aikštynas. Saloje būna kasmet liepą vykstančių Čikagos–Makinako regatų finišas.^[1] Yra atstatytas Makinako fortas, Viljamo Bomonto memorialas, Stiuarto namas-muziejus (buvę prekybos kailiais rūmai), viešbutis (nuo 1887 m.).^[2]

Makinako sala nuo seno buvo indėnų odžibvių (otavų) laidojimo vieta, vadinta Michilimackinac („didysis vėžlys“). XVII a. pr. salą pasiekė prancūzų keliautojai, o 1780 m. britai čia pastatė fortą. 1783 m. salą užvaldžius amerikiečiams, čia įkurta prekybos kailiais įmonės „American Fur Company“ būstinė. 1812–1815 m. salą buvo užėmę britai (1812 m. karas).^[2]