Magnetinis azimutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Magnetinis azimutas - kampas tarp kompaso magnetinės rodyklės (magnetinio dienovidinio) krypties į šiaurę ir pasirinktos krypties. Skaičiuojamas laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi. Geografinis ir magnetinis azimutų skirtumas lygus magnetinei deklinacijai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Magnetinis azimutas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 21 psl.