Pereiti prie turinio

Mažeika (kunigaikštis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Mažeika, Mažeikis – XIII a. pabaigos žemaičių kunigaikštis, paskutinis šaltiniuose minimas žemaičių kunigaikštis.

Laikomas Butvydo vasalu.[1] Minimas Eiliuotojoje Livonijos kronikoje kaip kunic Maseke, aprašant 1291 m. vykusį jo paties vadovautą žemaičių žygį į Talsus. Žygis baigėi nesėkmingai, mūšio metu žuvo jo sūnus. Minima, kad Mažeika buvo priverstas palikti karo grobį ir ginklus (šalmus, skydus, ietis, kardus ir 250 arklių) ir grįžti į Lietuvą.[2]

Mažeikos valda laikytina Vartbergės kronikoje prie 1332 metų datos minimas Mažeikių dvaras Žemaitijoje.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • (LT) Petrauskas R., Mažeika, Visuotinė lietuvių enciklopedija

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Baranauskas, Tomas, Apie Lietuvos „karalius“, kurių nebuvo, Lietuvos Aidas
  2. Eiliuotoji Livonijos kronika, eil. 11812-12018
  3. Petrauskas R., Mažeika, Visuotinė lietuvių enciklopedija