Pereiti prie turinio

Mūšis prie Česterio

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Česterio mūšis
Data 613 m.
Vieta Česteris
Rezultatas Britų armijos sunaikinimas
Konflikto šalys
Poviso karalystė,
Gvinedo karalystė,
Dumnonija,
Pengvernas,
Pietų Regedas,
Šiaurės Regedas,
Elmetas
Bernicija,
Mersija
Vadovai ir kariniai vadai
Selifas
Bledrikas apa Geraintas
Iago ap Brochvailas
Maunas ap Brochvailas
Kandruinas Didysis
Kadvalas apa Kingenas
Iago ap Beli
Edernas ap Beli
Dinoganas ap Kinanas
Rinas ap Idvalas
Karadogas ap Gvalogas
Gvaidas ap Dvuigas
Etelfritas
Keorlas
Pajėgos
nežinoma nežinoma
Nuostoliai
nežinoma nežinoma

Mūšis prie Česterio (angl. Battle of Chester) – vienas iš ankstyvųjų viduramžių mūšių anglosaksų Britanijos užkariavimo laikais, įvykęs, skirtingų šaltinių duomenimis 604, 605[1] arba 606, 613,[2] 615 arba 616 metais.[3]

VII amžiaus pradžioje Nortumbrija pradėjo kaimyninių britiškų karalysčių užgrobimą. Britiškos karalystės apsijungė, nujausdamos mūšį. 613 metais prie Kaer Legiono susidūrė dvi didelės armijos. Iš britų pusės žymiausi dalyviai buvo Selifas ir Dinoganas ap KinanasPoviso, Bledrkas ap GeraintasDumnonijos, Iago ap Brochvailas ir Maunas ap Brochvailas iš Pengverno, Kindruinas Didysis iš Luitko, Kadvalas ap Kingenas iš Roso, Iago ap Beli ir Edrenas ap BeliGvinedo, Rinas ap Idvalas (antros eilės karaliaus Kalchvinedo pusbrolis), Karadogas apa GvalogasElmeto, Gvaidas ap Dvuigas iš Pietų Regedo ir daugelis kitų. Iš anglosaksų pusės: Nortumbrijos karalius Etelfritas ir Mersijos karalius Keorlas.

Mūšyje anglosaksai visiškai sutriuškino britų armiją. Anglo-saksų kronikoje pateikiamas mūšio aprašymas, nors ir datuojamas 605 m. (kitoje versijoje - 606 m.):

And her Æðelfrið lædde his færde to Legercyestre, ⁊ ðar ofsloh unrim Walena. ⁊ swa wearþ gefyld Augustinus witegunge. þe he cwæþ. Gif Wealas nellað sibbe wið us. hi sculan æt Seaxana handa farwurþan. Þar man sloh eac .cc. preosta ða comon ðyder þæt hi scoldon gebiddan for Walena here. Scrocmail was gehaten heora ealdormann. se atbærst ðanon fiftiga sum. It Æðelfrið nuvedė savo kariuomenę į Česterį ir ten išskerdė nesuskačiuojamai daug velsiečių. It taip išsipildė Augustino pranašystė,, kurioje buvo sakoma "jei jie nebus taikoje su mumis, jie mirs nuo saksų rankos." Ten taip pat žuvo 200 kunigų, kurie buvo atvykę mestis už Velso kariuomenę. Jų vadas, vardu Scrocmail, ir jis išsigelbėjo kaip vienas iš penkiasdešimties."

Po mūšio Velsas buvo atkirstas nuo Senovės Šiaurės, Pietų Regedas nustojo egzistuoti, o jo teritorija perėjo Nortumbrijai. Iš britų pusės žuvo daugelis karalių ir jų giminių. Tarp išgyvenusių buvo Kindruinas Didysis, Bledrikas ap Geraintas ir kai kurie kiti.

  1. Dawson, Edward. "Æthelfrith's Growing Fyrd"
  2. Kitais duomenimis, 604 metais.
  3. Žr. Bede, Historia ecclesiastica gentis Anglorum, ed. and tr.
  • Bede, Historia ecclesiastica gentis Anglorum, ed. and tr. Colgrave, Bertram; Mynors, Roger AB (1969). Bede's Ecclesiastical History of the English People. Oxford Medieval Texts. Oxford: Clarendon Press. ISBN 0-1982-2202-5.
  • Dawson, Edward. "Æthelfrith's Growing Fyrd"
  • Higham, N. J. (1992). „King Cearl, the Battle of Chester and the Origins of the Mercian 'Overkingship'“ (PDF). Midland History: 1–15. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-03-16. Nuoroda tikrinta 2014-04-25.
  • Mason, David. (2004). „Heronbridge excavation and research project“. Chester Archaeological Society. Suarchyvuota iš originalo 2012-05-16. Nuoroda tikrinta 2014-04-25.
  • Morris, John (1973). The Age of Arthur. Weidenfeld & Nicolson.
  • Plummer, Charles. (1896). Venerabilis Beda Opera Historica. Oxford.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
  • Snyder, Christopher A. (2003). The Britons. Malden: Blackwell.
  • Annales Cambriae (c. 10th century), tr. [1] Archyvuota kopija 2010-12-04 iš Wayback Machine projekto.
  • Beda II, 2 Archyvuota kopija 2011-05-13 iš Wayback Machine projekto.
  • Анналы Тигернаха
  • Триады острова Британия, ed. and tr. Rachel Bromwich (1978). Trioedd Ynys Prydein: The Welsh Triads. Cardiff: University of Wales Press.
  • Reginald of Durham, Life of St. Oswald (c. 1150)
  • Brut y Brenhinedd (MS Cotton Cleopatra), ed. J. J. Parry (1937). Brut y Brenhinedd: Cotton Cleopatra Version. Cambridge.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
  • Гальфрид Монмутский. История королей Британии (1136)