Mersija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Miercna rīce
Mersijos karalystė
nebėra
527 – 918

Flag of Mersija

Vėliava

Location of Mersija
Sostinė Tamvertas
Kalbos senoji anglų kalba
Valdymo forma monarchija
karalius
 527 - ? (pirmas) Iklingas
(Icel)
 918 (paskutinis) Elfvyna (Æthelflæd)
Era ankstyvieji viduramžiai
 - tiksli kilmė nežinoma 527 m., 527
 - prijungė Veseksas 918 m.

Mersija buvo viduramžių anglosaksų karalystė. Pavadinimas atsirado lotynizavus Mierce ar Myrce (pasienio žmonės). Karalystės centras buvo Trento baseine. Mersijos sostinė buvo Tamvertas nuo 584 m., kai karalius Kreoda čia pastatė tvirtovę. Po to kitus 300 mrtų priversdama paklusti ar prisijungdama Mersija dominavo kitas karalystes į pietus nuo Hamberio: Rytų Angliją, Eseksą, Kentą, Saseksą ir Veseksą. Ofos, liepusio supilti pylimą, atskyrusi anglosaksų ir velsų karalystes, valdymas laikomas Mersijos aukso amžiumi.

Mersija iš pradžių buvo pagoniška karalystė, bet karalius Peada priėmė krikščionybę apie 656 m. ir VII a. pabaigoje ji išplito karalystėje. Mersijos vyskupystė buvo įkurta 656 m., o pirmasis vyskupas Diuma valdė iš Reptono. 669 m. penktasis vyskupas Šv. Čadas perkėlė centrą į Ličfyldą ir vyskupystės centras ten išliko iki dabar. 691 m. Vyskupystė pakeitė pavadinimą iš Mersijos į Ličfyldo. Vyskupystė buvo trumpam tapusi archivyskupyste tarp 787 m. ir 799 m., bet statusas buvo panaikintas 803 m.

IX a. danų vikingai užėmė didžiąją Mersijos dalį. Paskutinis Mersijos karalius Keolvulfas II mirė 879 m. Po to valdė Mersijos lordai ir karalienės nesugebėjo išsaugoti nepriklausomybės ir karalystė buvo prijunta prie Vesekso.