Liuteris fon Braunšveigas

Liuteris fon Braunšveigas
Velfų-D'Este dinastija
Liuterio fon Braunšveigo herbas
Gimė	1275 m. Braunšveigas
Mirė	1335 m. balandžio 18 d. (~60 metų) Štumas, dab. Pamario vaivadija
Tėvas	Albrechtas Didysis
Motina	Adelaida
Religija	katalikybė
Vikiteka	Liuteris fon Braunšveigas

Liuteris fon Braunšveigas (vok. Luther von Braunschweig, 1275 m. Braunšveigas – 1335 m. balandžio 18 d. Štumas, dab. Pamario vaivadija) – Vokiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, Vokiečių ordino magistras.

Biografija

Marienburgo pilis

Kilęs iš Velfų-D’Este dinastijos. Tėvas Braunšveigo kunigaikštis Albrechtas Didysis, motina Bonifaco iš Monferato duktė Adelaida. Kaip jauniausiam sūnui buvo skirta dvasininko dalia. 1300 m. įstojo į Vokiečių ordiną, tarnavo Kristburge. 1308 m. Golubo komtūras, 1309 m. Kristburgo rūmų komtūras, 1313 m. Marienburgo rūmų komtūras. 1314 m. Kristburgo komtūras, su savo būriu dalyvavo žygiuose į pietų Prūsiją.

Tragiškai žuvus Verneriui fon Orselnui, tebevykstant karui su Lenkija, 1331 m. vasario 17 d. išrinktas Ordino didžiuoju magistru tęsė kovas su Kujavija. Jo įsakymu Ditrichas fon Altenburgas surengė žygį į Didžiąją Lenkiją. Kryžiuočiai nusiaubė žemes net iki Kališo. Plovcų mūšyje, kuriame ir Ordinas, ir Lenkijos kariuomenė neteko po 4000 karių, buvo sužeistas ir Lenkijos karalius Vladislovas Lokietka. 1332 m. buvo užimti Kujavijos Brestas ir Inovroclavas, Kujavijoje įsteigta komtūrija.

Nors ir rengdamas daug žygių, pats didysis magistras vengė juose dalyvauti. Jis vykdė religinio pobūdžio pertvarkymus Ordine, rašė teologinės tematikos knygas. Rekonstravo Marienburgo pilį, kad ji būtų panaši ne į tvirtovę, o į valdžios rezidenciją. Pradėjo statyti Šv. Onos koplyčią su didžiųjų magistrų mauzoliejumi.

Mirė kelionės metu Štume, palaidotas Karaliaučiaus katedroje.

Prieš tai: Verneris fon Orselnas

Vokiečių ordino magistras 1331–1335

Po to: Ditrichas fon Altenburgas