Liturgika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Liturgika (gr. leiturgikos) – krikščionių praktinės teologijos disciplina, mokslas apie liturgiją.

Liturgika įvairiais metodais tiria ir aiškina liturgiją, jos esmę, teologiją, istoriją bei formas. Kilusi iš istorinės teologijos. Katalikų liturgikos pradininku laikomas Izidorius Sevilietis; dvasininkams skirtame veikale „Apie bažnytines pareigas“ (De ecclesiasticis officiis) jis aprašė liturginių apeigų atlikimo tvarką. Liturgikos terminą pirmą kartą moksliškai apibrėžė G. Cassander (1513–66). Iki XVI a. liturgika apsiribojo tik liturgijos aiškinimais ir rubrikų taikymu. Nuo XVIII a. priskiriama pastoracinei teologijai. Po Vatikano II susirinkimo (1962–65) kunigų seminarijose ir vienuolynų studijų namuose liturgika priskirta prie svarbesnių disciplinų, teologijos fakultetuose – prie pagrindinių. Liturgika dėstoma tiek teologiniu ir istoriniu, tiek dvasiniu, pastoraciniu ir teisiniu požiūriais. Šv. Anzelmo popiežiškajame liturgikos institute Romoje teikiami liturgikos licenciato ir daktaro laipsniai, teologijos fakultetuose – liturginės teologijos mokslo laipsniai.