Lituoklis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lituoklis – įtaisas, kuris įkaitusiu antgaliu ištirpina lydmetalį tam, kad sujungtų dvi metalines detales.

Lituoklis sudarytas iš įkaitinamo metalinio antgalio ir izoliuotos rankenos. Dažniausiai kaitinama naudojantis elektra, perduodant jos srovę, tiekiamą elektros laidais ar baterija, per kaitinimo elementą. Kitas kaitinimo metodas apima tinkamų dujų sudegimą, kurias galima tiekti per baką, įmontuotą ant lituoklio, arba per išorinę liepsną.

Dalis lituoklių įkaista ir atvėsta per kelias sekundes, bet kitiems tai užtrunka minutes.

Lituokliai elektriniam ir elektroniniam darbui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elektrinis lituoklis

Elektriniam darbui laidai paprastai lituojami prie spausdintų schemų, kitų laidų arba mažų terminalų. Tam yra tinkamas žemos įtampos (15-30 voltų) lituoklis. Anksčiau laidai dažnai būdavo lituojami į didelę važiuoklę, pagamintą iš sunkiojo metalo, tačiau šiandien šis aukštos įtampos reikalavimas pasitaiko retai. Aukšta įtampa yra naudojama neelektriniam darbui su metalu.

Maži baterija valdomi arba dujiniai lituokliai yra naudingi, kai nėra patogaus elektros šaltinio.

Kai kurie lituokliai turi keičiamus antgalius skirtingoms darbo rūšims. Piramidiniai antgaliai su plokščiais trikampiais šonais naudingi lituojant lakštinį metalą.

Apvalūs arba kálto formos antgaliai paprastai naudojami elektroniniam darbui.