Litoralė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Litoralė (lot. litoralis – krantinis) – sekli vandens telkinio priekrantinė zona: jūroje – tarp aukščiausios potvynio ribos ir žemiausios atoslūgio ribos, ežere – seklioji dalis (atabradas), kurią veikia bangos ir srovės.

Jūrų litoralės plotis nuo kelių metrų iki kelių kilometrų, kai kurių daugiau, kaip 10 km, priklauso nuo jūros dugno polinkio ir potvynių bei atoslūgių amplitudės. Ežerų litoralė paprastai iki 2 m gylio.[1]

Apie litoralės augaliją ir gyvūniją:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Litoralė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 478 psl.