Antrinis sergamumas
Antrinis sergamumas (kitaip – ligotumas, bendrasis sergamumas, angl. prevalence) epidemiologijoje reiškia bendro žinomų ligos atvejų skaičiaus ir populiacijos dydžio santykį tam tikru laiko momentu.
Jei vartojamas terminas „bendrasis sergamumas“, reiktų jį skirti nuo kito rodiklio, tekstuose taip pat kartais nurodomo kaip „bendrasis sergamumas“, kuris reiškia populiacijos suminį sergamumą visomis ligomis (angl. general morbidity rate). Pastarasis išreiškiamas naujais (arba visais) užregistruotų bet kurios rūšies ligų atvejais, t. y. pirminiu (ar antriniu) sergamumu visomis ligomis, dėl kurių žmonės kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas; jis paprastai pateikiamas kartu su gyventojų pirminiu (ar antriniu) sergamumu konkrečiomis ligomis, pvz., užkrečiamomis ligomis ir neužkrečiamomis, širdies ir kraujagyslių ligomis, priklausomybėmis ir pan., kad būtų galima geriau suvokti, kiek plačiai konkrečios ligos veikia visuomenės sveikatą. „Ligotumas“ gali būti painiojamas su pavienio žmogaus būsena (ligotas).
Matematiškai antrinį sergamumą galima išreikšti formule:
,
kai P – antrinis sergamumas (bendrasis sergamumas, ligotumas); a – sergančiųjų liga skaičius populiacijoje nurodytu momentu; b – nesergančių šia liga skaičius populiacijoje tuo pačiu momentu.
Pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų apytikslius vertinimus JAV suaugusiųjų antrinis sergamumas nutukimu 2001 m. sudarė 20,9 %. Antrinis sergamumas piktybiniais navikais Lietuvoje 1998 metais buvo 1529,9/100000 gyventojų, o 2004 m. – 1935,9/100000 (Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas 2005, p. 17 Archyvuota kopija 2006-11-26 iš Wayback Machine projekto.).
Antrinis sergamumas iliustruoja, kiek liga išplitusi. Duomenys apie populiacijos antrinį sergamumą atitinkamomis ligomis naudingi gydytojams diagnozavimo metu, nes suteikia duomenų apie ligos tikimybę populiacijoje, taip pat šiuos duomenis kasdieniniame darbe naudoja epidemiologai, sveikatos priežiūros įstaigos, draudimo įstaigos.
Antrinis sergamumas skiriasi nuo pirminio tuo, kad apima ne naujų atvejų skaičių per apibrėžtą laikotarpį, o visus ligos atvejus nustatytu momentu, nepriklausomai nuo tada, kada žmogus ar gyvūnas susirgo.
Pvz., jei kuria liga sergama ilgai, ir ji 2002 metais buvo plačiai išplitusi, 2003 m. antrinis sergamumas ja bus didelis, tačiau pirminis sergamumas gali būti mažas. Ir priešingai, jei 2002 m. buvo plačiai išplitusi trumpalaikė užkrečiama liga, antrinis sergamumas ja bet kuriuo momentu 2003 m. gali būti mažas (nes žmonės greitai pasveiksta), bet tikėtina, kad pirminis sergamumas šia užkrečiama liga gali išlikti didelis (kadangi suserga vis kiti žmonės). Antrinis sergamumas ypač naudingas parametras, kai kalbama apie ilgai trunkančias ligas, pvz., AIDS. Mažos trukmės ligų epidemiologinei analizei, pvz., vėjaraupių, aktualesnis pirminis sergamumas.
Kartais naudojamas kurios nors trukmės periodo antrinis sergamumas (angl. period prevalence), tam tikro gyvenimo momento antrinis sergamumas (angl. point prevalence), t. y. tuomet, kuomet atitinkamas susirgimas yra aktualesnis, ar antrinis sergamumas gyvenimo laikotarpiu (angl. lifetime prevalence), t. y. žmonių skaičiaus populiacijoje, kurie iki įvertinimo momento buvo sirgę liga, ir visų šios populiacijos žmonių skaičiaus santykis. Taip pat egzistuoja kitas susijęs dydis – susirgimo gyvenimo laikotarpiu rizika (angl. lifetime morbid risk), kuris nusako teorinį antrinį sergamumą bet kuriuo gyvenimo momentu, nepriklausomai nuo vertinimo laiko.