Lietuvių raštų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Lietuvos raštų kalba)
Jump to navigation Jump to search

Lietuvių raštų kalba – sąlyginis kelių senosios lietuvių bendrinės kalbos variantų pavadinimas.

Nuo XVI a. pab. iki XVIII a. pradžios, leidžiant LDK ir Prūsijos lietuviams skirtas knygas bei kai kuriuos dokumentus, vartoti trys lietuvių raštų kalbos variantai:

XVIII a. pradžioje Mažojoje Lietuvoje Gumbinės šnektos pagrindu buvo sukurta Prūsijos lietuvių bendrinė raštų kalba, o Didžiojoje Lietuvoje beveik tuo pat metu vidurietiškojo lietuvių raštų kalbos varianto (vad. „žemaičių kalbos“, arba „kėdainiškių tarmės“) pagrindu susiformavo pirmoji LDK lietuvių bendrinė raštų kalba (vad. „bažnytinė bendrakalbė“), – šia bendrine lietuvių raštų kalba, kuri taip pat vadinta „žemaičių kalba“, parašytos beveik visos nuo XVIII a. pradžios iki XX a. pradžios išleistos lietuviškos knygos; aukštaitiškoji „lietuvių kalba“ nuo XVIII a. pradžios lietuvių rašytojų beveik nebevartota.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]