Lietuvos-Lenkijos įdauba
Lietuvos-Lenkijos įdauba – Baltijos sineklizės antrosios eilės stambi nugrimzdusi tektoninė struktūra, pietinė jos dalis.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos-Lenkijos įdaubos ilgis – 400 km, plotis 250 km. Įdaubos pietuose ir rytuose – Baltarusijos-Mozūrijos anteklizė, vakaruose – Vidurio Baltijos įdauba, šiaurėje – Liepojos-Rygos lūžių zona. Ašinė (giliausia) Lietuvos-Lenkijos įdaubos dalis eina nuo Gdansko iki Palangos ir suka į rytus.
Geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kristalinis pamatas slūgso 500–2200 m gylyje. Nuosėdinėje dangoje yra 4 struktūriniai kompleksai (baikalinis, kaledoninis, hercininis, alpinis). Lietuvos-Lenkijos įdauba pradėjo formuotis mezozojaus pabaigoje per alpinę kalnodarą. Lietuvos-Lenkijos įdauboje išskiriamos mažesnės struktūros.[1] Bendras kreidos darinių storis Lenkijos-Lietuvos įdaubos šiaurės rytinėje dalyje siekė 200–300 m, o pietvakarinėje – 1000–1500 m. Lenkijos įdauboje jų storis viršija 2000 m.[2]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Valentinas Kadūnas. Lenkijos-Lietuvos įdaubos tektoninių sąlygų poveikis viršutinio permo litogenezei. Geologija, 36. 2001 m. P. 36–43. ISSN 1392–110X
- Valentinas Kadūnas, Alfredas Radzevičius. Mikroelementų anomalinių kiekių pasiskirstymas Lietuvos-Lenkijos įdaubos permo-mezozojaus uolienose. Litosfera. Nr. 5. Vilnius, Geologijos institutas, Vilniaus universitetas. 2001 m. P. 108–115. ISSN 1392–334X
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Saulius Šliaupa. Lietuvos-Lenkijos įdauba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 265 psl.
- ↑ Robertas Mokrikas, RolanasPetkevičius. Baltijos baseino kreidos komplekso paleohidrogeologinė raida. PDF[neveikianti nuoroda]