Lietuvos-Lenkijos įdauba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietuvos-Lenkijos įdaubaBaltijos sineklizės antrosios eilės stambi nugrimzdusi tektoninė struktūra, pietinė jos dalis.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos-Lenkijos įdaubos ilgis – 400 km, plotis 250 km. Įdaubos pietuose ir rytuose – Baltarusijos-Mozūrijos anteklizė, vakaruose – Vidurio Baltijos įdauba, šiaurėje – Liepojos-Rygos lūžių zona. Ašinė (giliausia) Lietuvos-Lenkijos įdaubos dalis eina nuo Gdansko iki Palangos ir suka į rytus.

Geologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kristalinis pamatas slūgso 500–2200 m gylyje. Nuosėdinėje dangoje yra 4 struktūriniai kompleksai (baikalinis, kaledoninis, hercininis, alpinis). Lietuvos-Lenkijos įdauba pradėjo formuotis mezozojaus pabaigoje per alpinę kalnodarą. Lietuvos-Lenkijos įdauboje išskiriamos mažesnės struktūros.[1] Bendras kreidos darinių storis Lenkijos-Lietuvos įdaubos šiaurės rytinėje dalyje siekė 200–300 m, o pietvakarinėje – 1000–1500 m. Lenkijos įdauboje jų storis viršija 2000 m.[2]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Valentinas Kadūnas. Lenkijos-Lietuvos įdaubos tektoninių sąlygų poveikis viršutinio permo litogenezei. Geologija, 36. 2001 m. P. 36–43. ISSN 1392–110X
  • Valentinas Kadūnas, Alfredas Radzevičius. Mikroelementų anomalinių kiekių pasiskirstymas Lietuvos-Lenkijos įdaubos permo-mezozojaus uolienose. Litosfera. Nr. 5. Vilnius, Geologijos institutas, Vilniaus universitetas. 2001 m. P. 108–115. ISSN 1392–334X

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Saulius ŠliaupaLietuvos-Lenkijos įdauba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 265 psl.
  2. Robertas Mokrikas, RolanasPetkevičius. Baltijos baseino kreidos komplekso paleohidrogeologinė raida. PDF