Liemuo (dendrologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Maumedžio liemuo

Liemuo – pagrindinė medžio stiebo dalis nuo šaknies kaklelio iki viršūnės.

Liemuo pamažu laibėja viršūnės link. Dažniausiai viršutinė liemens riba yra neaiški, nes sunku nustatyti, kuri medžio vainiko šaka yra pagrindinio stiebo tąsa. Aiškiausiai liemuo išreikštas kai kurių spygliuočių, pvz., eglės, kėnio, maumedžio. Apatinė medžio liemens dalis, neturinti šakų, vadinama kamienu. [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Zigmantas Gudžinskas. Liemuo 2. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 136 psl.