Lieknas
Lieknas – miško augavietės tipas, būdingas eutrofinėms žemapelkėms.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lieknų pasitaiko visuose geomorfologiniuose rajonuose. Liekno miško svarbiausias tipas yra juodalksnynas, kuriame ant kupstų auga eglės, uosiai ar beržai. Pomiškis (trakas) – retas; dažniausiai ant kupstų auga šaltekšniai, šermukšniai, ievos. Žemutiniame augalijos arde (tarpkupsčiuose) auga viksvos, vilkdalgiai ir kiti derlingų žemapelkių augalai, ant kupstų – eutrofiniai mezofitai, tarp jų ir samanos. Vyrauja žemapelkės durpžemiai. Lietuvoje liekno tipo miškų daugiausia yra Sūduvos ir Nemuno žemupio lygumose. [1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Stasys Karazija. Lieknas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 135 psl.