Liberijos dailė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kranų kaukė

Liberijos dailėLiberijos, valstybės Vakarų Afrikoje, Atlanto vandenyno pakrantėje, dailė.

Tradicinis menas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čiabuvių gentys kuria tradicines ritualines kaukes – dažniausiai juodos spalvos, medines, papuoštas rafijos pluoštu, kriauklelėmis, kartais polichromuotas. Kiekvienam regionui būdinga savita kaukių raiška. Vakarų Liberijos gentys išsiskiria kaukėmis–šalmais su stilizuotais veido bruožais, aukšta kakta, kruopščiai perteikta įmantria šukuosena, storais kaklais su tradiciniu kelių žiedų kaklo papuošalu. Rytų Liberijos gentys kuria labai įvairius kaukių tipus. Siekiama perteikti įvairias veido išraiškas, būdingos apvalios akių kiaurymės, plaukų, barzdos imitavimas, raudona spalva.

Kuriamos ir raiškios žmonių ir gyvūnų skulptūrėlės iš medžio, dramblio kaulo, molio, metalo. Gaminami baldai, namų apyvokos reikmenys, papuošalai. Būsto sienų tapyboje vyrauja geometriniai raštai ir figūriniai atvaizdai.

Profesionalioji dailė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Profesionalioji dailė ėmė klostytis tik XX a. antroje pusėje. Jos branduolį sudarė užsienyje studijavę dailininkai. dešimtame dešimtmetyje prasidėjęs pilietinis karas suardė menininkų bendruomenę. Žymiausi Liberijos dailininkai – skulptorius V. Ričardsas (kūrė realistines, etniškas skulptūras Liberijos istorijos ir folkloro temomis), tapytojas, grafikas J. Koli (abu per karą nužudyti), tapytoja C. Mensah (kuria abstrakčiojo ekspresionizmo stiliumi; emigravo į JAV). Kiti žymesni dailininkai: tapytojas ir architektas V. Ričardsas, tapytojas Omaras Al Chabu, grafikas ir tapytojas V. Madžoras. [1]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ayodeji Olukoju, Culture and customs of Liberia, Greenwood Press, Westport, Conn., 2006, XIX-154 p. ISBN 0-313-33291-6

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kotryna Džilavjanaitė. Liberijos dailė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 100 psl.
Commons-logo.svg

Vikiteka