Liaudies sąjunga
Liaudies sąjunga – katalikiška lietuvių kultūros organizacija, 1917–1918 m. veikusi Rusijoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Liaudies sąjunga įkurta 1917 m. kovo mėn. kun. J. Vailokaičio iniciatyva Sankt Peterburge. Liaudies sąjunga įkūrė vakarinę progimnaziją, Liaudies universitetą (1918 m.), prie Sankt Peterburgo ir kitų miestų lietuviškų parapijų steigė vakarinius rašto mokymo kursus. Puoselėjo katalikybę ir tautinę savimonę. Siekė Lietuvos nepriklausomybės. Organizavo lietuvių pabėgėlių grįžimą į gimtinę. Nuo 1918 m. pavasario trimis kalbomis (lietuvių, rusų, vokiečių) teikė grįžtantiesiems pažymėjimus; Oršos, Sebežo, Torošino miestuose buvo Liaudies sąjungos įgaliotiniai, kurie padėdavo sutvarkyti formalumus pereinant iš Rusijos į Vokietijos okupuotą kraštą. Liaudies sąjunga leido periodinį leidinį „Vadas“.
Liaudies sąjungos veikloje aktyviai dalyvavo kunigai Blažiejus Česnys, Kazimieras Rėklaitis, P. Dambrauskas ir kiti. 1918 m. rugpjūčio mėn. Lietuvos reikalų komisariatas Liaudies sąjungą uždarė kaip antibolševikinę organizaciją.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Liaudies sąjunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 77 psl.