Levas Gumiliovas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Levas Gumiliovas | |
|---|---|
| |
| Levas Gumiliovas 1937 m. | |
| Gimė | 1912 m. spalio 1 d. Sankt Peterburgas |
| Mirė | 1992 m. birželio 15 d. (79 metai) Sankt Peterburgas |
| Tėvas | Nikolajus Gumiliovas |
| Motina | Ana Achmatova |
| Alma mater | Sankt Peterburgo universitetas |
Levas Nikolajevičius Gumiliovas (Лев Николаевич Гумилёв; 1912 m. spalio 1 d. – 1992 m. birželio 15 d.) – vienas iš populiariausių ir kontroversiškiausių XX a. Rusijos istorikų. Ypač išgarsėjo etnosų atsiradimo ir išnykimo teorijomis.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Levas Gumiloivas buvo vienintelis rusų poetų Anos Achmatovos ir Nikolajaus Gumiliovo sūnus. 1930 m. bandė įstoti į pedagoginį institutą, bet dėl dvarininkų kilmės nebuvo priimtas. Dirbo gamykloje Leningrade. 1934 m. įstojo į Leningrado universiteto istorijos fakultetą. Tyrinėjo chazarų sostinės Sarkelio griuvesius. 1938 m. buvo areštuotas ir įkalintas Norilske. 1944 m. paleistas ir pašauktas į Raudonąją armiją. Po karo baigė universitetą. 1949 m. vėl įkalintas. Gavo laisvę ir reabilituotas 1956 m. Pora metų dirbo Ermitaže. Dėstė Istoriją Leningrado universitete ir vertė poeziją į rusų kalbą iš persų.
|
Šis straipsnis apie Rusijos asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |