Lepidodendriniai
| Lepidodendraceae | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Lepidodendron genties augalo lapų antspaudai | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Lepidodendriniai (Lepidodendraceae) – išnykusių sumedėjusių heterosporinių pataisūnų (Lycopodiophyta) šeima. Augo visame pasaulyje karbono periode.
Genčių Lepidodendron, Lepidocarpon, Lepidostrobus, Stigmaria medžiai buvo iki 40 m aukščio, tiesiu, kolonos pavidalo liemeniu, kurio skersmuo dažnai siekdavo 1 m, ir galinga su daugybe dichotomiškai besišakojančių šakų laja.[1] Turėjo labai storą audinio sluoksnį. Dirvožemyje tvirtinosi stigmarijomis – kamieno apatinės dalies atraminėmis išaugomis, iš kurių išaugdavo trumpos nešakotos šaknys. Lapai buvo įvairaus dydžio (iki 50 cm ilgio), labai gausūs, vienagysliai linijiški arba yliški, paplatėjusiose pamatinėse dalyse turėjo kempiniškas pagalvėles, kurios sugerdavo vandens garus iš oro. Sukauptas vanduo per lapų liežuvėlius pasiekdavo primityvius apytakos indus tracheides. Strobilai 3–30 cm ilgio. Išnyko permo periode. [2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Dr. Artūras Gedminas, prof. habil. dr. Remigijus Ozolinčius. Ateities medžiai ir miškai, arba nanomiškai. Lietuvos miškų institutas. Archyvuota kopija 2012-01-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Jonas Naujalis. Lepidodendriniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 24 psl.