Pereiti prie turinio

Laužas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Didelis laužas naktį

Laužas – kontroliuojama ugnis (liepsnojanti ar rusenanti), paprastai deginama atviroje vietoje ir uždegta žmogaus.

Laužų paskirtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laužai deginami dėl įvairių priežasčių:

  • Apsišildymas – kad žmonės sušiltų. Tam laužus degina žiemą ar kitokiu šaltu oru. Tokį laužų deginimą tobulinant atsirado krosnys, židiniai.
  • Pasišvietimas – laužas naktį sudaro apšviestą zoną.
  • Džiovinimas – laužo skleidžiama šiluma naudojama įvairioms medžiagoms džiovinti (drabužiams, mėsai ir kt.).
  • Maisto gaminimas – lauže kepama, verdama ir kitaip termiškai apdorojamas maistas.
  • Maisto konservavimas – mėsos, žuvies rūkymas.
  • Dūmijimas – laužo dūmai naudojami dūmų uždangai sudaryti (maskuotei karyboje; šalnoms sumažinti sodininkystėje; uodams nubaidyti).
  • Apdeginimas – stulpams, kuolams apdeginti. Apdeginta mediena lėčiau pūva, todėl anksčiau statant tvoras tvorų stulpus aopdegindavo, kad ilgiau laikytų. Senovėje apdegindavo nelanksčias kartis, ir apdegęs galas būdavo primityvios ieties smaigalys (čia deginimas – ir smailinimo ir smaigalio sukietinimo būdas).
  • Žemės atšildymas:
    • Kasybos darbams – laužais žiemą atšildydavo įšalusią žemę, kad ją būtų galima kasti.
    • Nakvynei – žiemą rengdamiesi nakvynei deginto laužo vietoje darydavo vietą atsigulti, kad neperšaltų gulėdami ant šaltos žemės.
  • Signalizavimas – dienomis laužo dūmais, naktį – laužo šviesa perduodavo signalus (pvz., apie priešo antpuolį).
  • Žvėrių baidymas – daug žvėrių bijo ugnies, dūmų kvapo. Tam laužus degindavo nakvynės vietoje net tada, kai nereikia pasišildyti ar pasišviesti. Laužus naudodavo žvėrių medžioklėse, kad nukreiptų žvėris norima kryptimi.
  • Ritualai:
    • Apvalymo ritualai – apvalymas laužo liepsna, dūmais ir kt.
    • Laidojimo ritualai – nemažai tautų savo mirusiuosius sudegindavo.
    • Deginimas kaip neapykantos, sunaikinimo ženklas – uždraustų knygų deginimas ir kt.
  • Mirties bausmei vykdyti – kažkada degindavo raganas.